„Aš palaikyčiau visas priemones, įskaitant ir šią, kuri labai aiškiai parodytų agresoriui jo vietą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G.Nausėda.
Pasak jo, vis dar linkstama apgaudinėti save, kad karą Ukrainoje pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Deja, taip nėra: Rusijos tauta kol kas remia šį karą, – pabrėžė G.Nausėda. – Rusija turi pajusti šio karo pasekmes: ne tik Putinas, bet ir visa Rusija. Nes tai, deja, yra Rusijos karas.“
„Štai kodėl aš remiu idėją apriboti turistines vizas Rusijos gyventojams, nes tai yra sunkiai suvokiama, kaip tuo metu liejasi nekaltų žmonių kraujas Ukrainoje ir labai nemažai žmonių Rusijoje mano, kad tai yra teisinga, ir tuo pat metu turistai smagiai sau leidžia laiką Europos kurortuose. Taip neturėtų būti“, – kalbėjo prezidentas.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, pasiūlė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai. Šias priemones tikimasi aptarti kitą savaitę vyksiančiame Bendrijos užisenio reikalų ministrų susitikime.
Tokiam sprendimui priešinasi Berlynas – Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.
Baltijos šalys, Lenkija ir galbūt Suomija svarsto, jog nepasiekus sutarimo ES, būtų galima taikyti regioninį sprendimą neįsileidžiant Rusijos turistų į šias šalis.
G.Nausėda sako, kad ES konsensuso pasiekti bus sudėtinga, tad taip pat sako, jog nepasisekus deryboms, regioniniams ribojimams pritartų.
„Ar prieisime tokio sprendimo? Bus nelengva. Bet prisimenu, kad ir dėl ES kandidatės statuso Ukrainai buvo nelengva ir vienu metu atrodė neįmanoma. Viskas yra įmanoma, jeigu turi labai aiškų tikslą ir dedi visas pastangas to tikslo pasiekti. Jeigu artimiausiu metu to bendro sprendimo pasiekti nepavyks, taip, tikrai, galvosime apie regioninį formatą“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad tokiu atveju būtina siekti, jog regioninis sprendimas apimtų kuo daugiau valstybių.
„Jei tai bus tik Baltijos valstybės, tai bus tik riboto poveikio priemonė, veikiausiai, labai neišgąsdinsianti agresoriaus. Bet jeigu pavyks pasiekti tikrai platesnio konsensuso pirmiausia, turbūt, tarp, arčiausiai Rusijos esančių valstybių visame rytiniame flange, tuo šis sprendimas, jo efektyvumas bus didesnis“, – teigė G.Nausėda.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Savo ruožtu Talinas į šalį neįsileidžia ir Rusijos turistų, turinčių jau išduotas Estijos Šengeno vizas.
