G.Nausėda teigė, jog būtina užtikrinti savalaikį vakcinų tiekimą siekiant, kad visos ES išsikelti tikslai paskiepyti 70 proc. suaugusių piliečių būtų įgyvendinti iki vasaros pabaigos. Jis taip pat akcentavo, jog Žaliasis sertifikatas turi apimti ne tik informaciją apie pasiskiepijimą nuo COVID-19, bet ir apskritai susiformavusio imuniteto faktą.
Lietuvos prezidentas taip pat teigė, kad situacija su „AstraZeneca“ vakcina atskleidė vieningos vakcinų komunikacijos politikos poreikį. Taip pat, pasak jo, būtina kaip galima greičiau sukurti ES vakcinų donacijų mechanizmą, įgalinantį padidinti vakcinų prieinamumą ES Rytų partnerystės valstybėms.
Pasak Prezidentūros, šalių lyderiai daug dėmesio skyrė ir ES santykiams su trečiosiomis šalimis. Lietuvos prezidentas pasidalijo savo vizito Ukrainoje įžvalgomis ir dar kartą atkreipė Europos lyderių dėmesį į agresyvią Rusijos laikyseną ne tik Rytų partnerystės valstybių, bet ir ES atžvilgiu.
Šalies vadovas pakvietė ES laikytis griežtos ir principingos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Prezidentas pasisakė už penkių ES ir Rusijos santykius apibrėžiančių principų išlaikymą ir subalansuotą įgyvendinimą, skiriant ypatingą dėmesį Rytų partnerių aspiracijoms. Taip pat pakvietė valstybes nares stiprinti paramą Rusijos pilietinei visuomenei ir solidarizuotis su žmogaus teisių pažeidimus kenčiančiais Rusijos žmonėmis.
Šalių vadovai skyrė laiko aptarti ES vidaus rinkos ir skaitmeninimo plėtrą. Sutarta tęsti vidaus rinkos kūrimą, naikinant kliūtis plėtrai, ypač paslaugų srityje. Pažymėta skaitmeninės infrastruktūros, viešųjų duomenų atvėrimo, skaitmeninių įgūdžių, globalių standartų kūrimo svarba. Prezidentas paragino ES nares didinti skaitmeninio sektoriaus konkurencingumą, išlaikant atvirą vidaus rinką ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Pasak Prezidentūros, mažojo formato EVT sesijos svarbios, nes jose apsikeičiama nuomonėmis siekiant bendrų ES tikslų. Parengiamojoje EVT sesijoje dalyvavo Belgijos, Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos vadovai.