G.Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės įstatymą: kokie prezidento argumentai?

Atsižvelgė į politinį kontekstą

„Įstatymo priėmimo procese įžvelgiu daug trūkumų. Į įstatymo rengimą nebuvo įtraukti visuomenės atstovai, kompetentingos institucijos, paveldosaugos ekspertai. Seime jis buvo svarstomas skubos tvarka, tokiu būdu dar labiau apribojus galimybes suinteresuotiems asmenims ir institucijoms pateikti savo nuomones ir vertinimus. Istorinė atmintis – neatsiejama kultūros dalis, tai yra nacionalinė Tautos vertybė. Todėl tiek Seimo, tiek kitų institucijų sprendimai negali būti priimami vienašališkai primetant istorinės atminties įprasminimo formas ir būdus“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas.

Nurodoma, kad nors ir matydamas trūkumų, šalies vadovas vertina esamą politinį kontekstą, o jo sprendimą pasirašyti įstatymą padiktavo siekis nesileisti į politines intrigas, kurių esą netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti.

Prezidentas pabrėžė, kad teisėkūros procesai privalo būti skaidrūs ir nuoseklūs, derinami, išsamiai išnagrinėti ir įvertinti ekspertų bei visuomenės grupių, o nagrinėjimas skubos tvarka turi nesumenkinti ir nepolitizuoti kultūros ir kitų nacionalinių vertybių svarbos.

Feisbuke pateikė ilgą paaiškinimą

Savo sprendimą G.Nausėda nutarė paaiškinti ir feisbuke.

„Šiandien pasirašiau Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Ko gero, tai vienas iš atvejų, kai svarbus ne tiek sprendimas, kiek jo paaiškinimas. Reikia pripažinti, kad pastaruosius dvidešimt metų Lukiškių aikštė buvo tiesiog tuščias laukas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, todėl skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengėsi jį užpildyti turiniu kiekviena pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą. Kol Seimo rinkimų išvakarėse Vilniaus meras nesugalvojo perimti iniciatyvos ir sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre. Tuomet veiksmą jau lydėjo Seimo atoveiksmis, įgijęs specialaus įstatymo dėl Lukiškių aikštės pavidalą“, – rašė jis.

Pirmiausia nedemonizuočiau paties įstatymo.

Prezidentas tikina, kad nauju įstatymu nenumatoma beveik nieko naujo.

„Pirmiausia nedemonizuočiau paties įstatymo. Šis įstatymas nepasako beveik nieko naujo, palyginti su 1999 m. Seimo nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, išskyrus įnešamą Vyčio simbolį.

Čia iš karto galima paskęsti scholastiniuose ginčuose, ar įstatymo 3 straipsnyje minimas monumentas Vytis jau nėra įgyvendintas Lukiškių aikštės vėliavoje (tiesa, tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad monumentas yra materialus postamentas, paminklas), ar pagal istorinę tradiciją Vytis apskritai gali egzistuoti 3D, o ne 2D formatu?

Vis dėlto šiuo, kad ir netobulu, įstatymu bent jau retoriniu lygiu mėginama formuluoti kažkokią politinę valią Lukiškių aikštės klausimu“, – rašė G.Nausėda.

Anot jo, įstatymo vetavimas reikštų, kad ši reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į „sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek – blogos, o galiausiai – nieko“.

„Gal to sąmoningai siekiama?“ – klausia valstybės vadovas.

Jis taip pat pasisako apie laikiną paplūdimį, kurio įrengimas Seimo narius ir paskatino priimti Lukiškių aikštės įstatymą.

„Dabar apie vietą paplūdimiui. Kuomet rėmėjai ir oponentai iškloja visus savo argumentus ir supranti, kad kovos nugalėtojus išaiškinti galėtų nebent fotofinišas, stengiesi pažvelgti į šį veiksmą iš tolesnės perspektyvos. Mėginu įsivaizduoti, ar galėjo Vilniaus meras R.Šimašius papilti smėlio prie sinagogos, žydų kančios atminimo vietos, ar Vilniaus sporto rūmų? Juk praėjo daug laiko, švęskime gyvenimą! Bet ne, juk neišpylė, o ir ar būtų išdrįsęs? Turime ko pasimokyti iš žydų bendruomenės. Jos reakcija tokiais atvejais būtų lengvai nuspėjama ir griežta. Tad kodėl ir kitos bendruomenės nesugeba vieningai ištarti: „gana yra gana“?

Šį kartą teko pasirinkti įstatymo leidėjo pusę, įvedant savotišką tiesioginį valdymą Lukiškių aikštės lopinėlyje.

Centrinės valdžios ir savivaldybių ginčuose paprastai stengiuosi palaikyti silpnesniąją pusę, tam skirtos ir kai kurios mano įstatymų iniciatyvos. Šį kartą teko pasirinkti įstatymo leidėjo pusę, įvedant savotišką tiesioginį valdymą Lukiškių aikštės lopinėlyje. Teisiniu ir politiniu požiūriu toli gražu ne pavyzdinis aktas, tačiau išprovokuotas „performanso“, kuriam buvo pasirinkta b ū t e n t ši vieta. Nes kitos vietos netiko...

Ir vietoj pabaigos. Trečiadienį apsilankiau Lukiškių aikštėje, norėdamas viską pamatyti iš arti, kalbėjau su ten buvusiais žmonėmis. Aikštės lankytojams idėja patiko patogumu ir laisvumu, tačiau ir jie pripažino, kad Vilniuje jai yra daug tinkamesnių vietų“, – feisbuke skelbia prezidentas.

Seimas birželio 29 dieną priėmė įstatymą, pagal kurį nustatyta, kad sostinės Lukiškių aikštė gali būti formuojama tik su laisvės kovų memorialiniais akcentais, jos tvarkymas negali prieštarauti „viešajai tvarkai bei gerai moralei“, o Vytis – pagrindinis šios reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.

Spaudė ir vetuoti, ir pasirašyti

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis po įstatymo priėmimo sakė nujaučiantis, jog prezidentas veto nesiims.

„Kažkaip jaučiu, kad nevetuos. Bet iš esmės, jei būtų veto, nežinau, kaip Seimas apsispręstų, bet tas klausimas galbūt nėra toks ypatingas, kad reikėtų šaukti neeilinę sesiją. Bet jei toks atvejis būtų, tai būtų svarstoma. Bet jaučiu, kad nevetuos“, – sakė R.Karbauskis.

Oficialiai ir viešai į prezidentą dėl Lukiškių aikštės įstatymo kreipėsi Laisvės partijos atstovai Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Jie ragino prezidentą įstatymą vetuoti.

Visuomeninė taryba prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos prašė G.Nausėdos nevetuoti įstatymo dėl Lukiškių aikštės memorialinio statuto, tvarkymo ir Vyčio monumento joje.

Susitikimo su prezidentu G.Nausėda dėl Lukiškių aikštės ir apskritai valstybinės istorijos politikos prašėsi naujai susikūrusi partija „Nacionalinis susivienijimas“, vadovaujama Vytauto Radžvilo.

Penktadienio karštis Lukiškių aikštės paplūdimyje

+22

Su kuo tarėsi prezidentas, neskelbiama

Ar prezidentas skyrė laiko pasimatymui? Nuo tiesaus atsakymo G.Nausėdos atstovas spaudai išsisuko.

„Prezidentas pastarosiomis savaitėmis gavo itin daug laiškų ir kreipimųsi iš organizacijų ir pavienių asmenų dėl Seimo priimto įstatymo ir Lukiškių aikštės. Prezidentas itin vertina bei gerbia jų išreikštą nuomonę ir savo sprendimą dėl Seimo priimto įstatymo priims atsižvelgdamas į jų išreikštas pozicijas“, – tokio atsakymo 15min sulaukė į klausimą, ar G.Nausėda prieš sprendimą dėl Lukiškių aikštės atsakė į „Nacionalinio susivienijimo“ kvietimą susitikti.

Prezidentas itin vertina bei gerbia jų išreikštą nuomonę ir savo sprendimą dėl Seimo priimto įstatymo priims atsižvelgdamas į jų išreikštas pozicijas.

Bandant pasitikslinti, ar apskritai su kuo nors G.Nausėda buvo susitikęs pasitarti dėl Lukiškių aikštės įstatymo, A.Bubnelis nurodė, kad susitikinėjo ne G.Nausėda, o jo patarėjai. Su kuo jie buvo susitikę, prezidentūra nekomentuoja.

„Be abejo, šiuo klausimu buvo ne vienas pasitarimas su patarėjais. Savo ruožtu jie turėjo susitikimų ir pokalbių su asmenimis ir organizacijomis, kurioms svarbi ši tema. Tai įprastas patarėjų darbas – prieš teikiant savo nuomonę prezidentui įvertinamos daugelio suinteresuotųjų šalių nuomonės“, – teigė A.Bubnelis.

Pats G.Nausėda šią savaitę interviu LRT „Dienos temai“ sakė, kad pats sprendimą jau turi, tačiau vertina teisinius aspektus.

„Galėčiau pasakyti tik tiek, kad sprendimą aš pats turiu, bet mes norėtume įvertinti visus teisinius aspektus, kurie yra šitame įstatyme, įvertinti juos visapusiškai ir tiktai tada padaryti galutinį sprendimą. Tad įstatymai man suteikė keletą dienų, tačiau viduje jau esu apsisprendęs“, – kalbėjo prezidentas.

Anksčiau 15min jis kritikavo Vilniaus mero sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną pliažą.

„Prezidento nuomone, Vilniuje tikrai yra daug miestiečiams patogių ir tinkamesnių vietų pliažo įrengimui. Įrengiant tokio pobūdžio objektus svarbiausiose Vilniaus vietose būtina atsižvelgti į istorinį kontekstą“, – G.Nausėdos nuomonę perdavė A.Bubnelis.

Lukiškių aikštės istorija

+29

V.Adamkus vetavo, D.Grybauskaitė nenorėjo jokių paminklų

O kokios pozicijos dėl Lukiškių aikštės laikėsi buvę valstybės vadovai?

D.Grybauskaitei sprendimų dėl Lukiškių aikštės priimti pačiai neteko, tačiau 2018-aisiais, kilus konfliktui dėl paminklo šioje aikštėje statybų, tuometė šalies vadovė tikino, kad visi paminklai kažkuo nukreipti į praeitį.

„O norėtųsi galvoti apie šiandien, apie ateitį, nes matome, kad čia yra žmonės, vaikai, – LRT televizijai tuomet sakė ji. – Turint galvoje mano labai asmeninę alergiją paminklams, aš palikčiau šią aikštę gyvą, kad žmonės galėtų džiaugtis, ja naudotis ir kad ji būtų visiems vilniečiams ir mūsų svečiams.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus

V.Adamkus savo laiku buvo aiškiai pasisakęs, kad Lukiškių aikštėje norėtų matyti Vyčio paminklą ir džiaugėsi, kad jam vietos atsirado bent Kaune.

Tačiau Lukiškių aikštės įstatymo, pagal kurį aikštę Seimas norėjo įtvirtinti pagrindine reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte su laisvės kovų memorialiniais akcentais, 2000-aisiais V.Adamkus nepasirašė.

Pagrindinis V.Adamkaus veto motyvas buvo tas, kad teisės akte reglamentuoti klausimai neturėtų būti įstatymu reguliuojamas dalykas – šiuos klausimus turėtų spręsti Vilniaus savivaldybė, atsižvelgdama į Seimo pareikštą nuomonę.