Savivaldybėms nuo šiol leidžiama sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.
G.Nausėda naujųjų išvakarėse dienraščiui „Vakarinė Palanga“ sakė, kad tai nėra lengvas sprendimas, tačiau pataisas pasirašęs, nes matė teigiamų savivaldybių pavyzdžių.
„Tai nėra lengvas sprendimas, nes yra ir kitokių nuostatų bei nuomonių, kai kurie tai įvardija tam tikru konkurencijos suvaržymu, bet šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių“, – sakė G.Nausėda.
„Manau, kad yra labai gerai, kad yra ir tokia, ir kitokia galimybė: niekas neuždraudžia atskiroms savivaldybėms, kurioms puikiai sekasi organizuoti viešuosius pirkimus ir jos tai daro daug metų, pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė, daryti tai ir toliau, ir jos negrįš prie vidaus sandorių. Bet yra ir gerų priešingų pavyzdžių, tai kodėl dabar juos eliminuoti? Todėl mano sprendimas buvo pasirašyti įstatymų pataisas“, – teigė šalies vadovas.
Šias pataisas gruodžio pabaigoje valdančiųjų „valstiečių“ siūlymu priėmė Seimas, nors 2017 metais parlamentarai vidaus sandorius buvo sugriežtinę.
Iki šiol savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius buvo leidžiama sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.
Vidaus sandorių visiškai atsisakyti anksčiau ragino Specialiųjų tyrimų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos taryba bei Valstybės kontrolė.
Vidaus sandorių liberalizavimą dėl korupcijos rizikos, skaidrumo trūkumo kritikavo ir kai kurie parlamentarai. Tuo metu vidaus sandorių liberalizavimo šalininkai teigė, kad tai padės užtikrinti ilgalaikes žemas paslaugų kainas ir kokybę.
Vidaus sandoriais savivaldybės iš joms priklausančių įmonių gali pirkti prekes ar paslaugas neskelbdamos viešojo konkurso.
