G.Nausėda pasirinko, kas geriau sureguliuotų vienos lyties asmenų bendrą gyvenimą

15min trečiadienį paklaustas, kaip vertina Seime svarstomą Civilinės sąjungos projektą, G.Nausėda sakė:

„Aš manau, kad šiuo metu reikia kalbėti realiai apie du įstatymų projektus. Vieną iš jų pavadinčiau „pono Saudargo projektas“. Kitas – Civilinės sąjungos projektas.

Taip, Civilinės sąjungos projekte atsižvelgta į dalį pastabų, kurias anksčiau buvau išreiškęs dėl partnerystės įstatymo. Bet šiandien, žvelgiant į konkrečią situaciją mūsų visuomenėje, aš manau, kad mažiau priešpriešos visuomenėje kiltų ir vis tiek leistų eiti tuo keliu, kad vienos lyties, reiškia, bendro gyvenimo šalininkų teisinio apsaugojimo mechanizmas būtų sukurtas. Šitokius šansus ir tokią perspektyvą geriau patenkintų pono Saudargo įstatymo projektas, kuris taip pat yra svarstomas Seime“.

Šiam įstatymo projektui viešą paramą išreiškė ir Lietuvos vyskupai, sukritikavę Civilinės sąjungos projektą.

Kas siūloma Civilinės sąjungos projekte?

Praėjusį pavasarį Seimas dar pateikimo stadijoje atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo siūlyta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Po žlugusio balsavimo iniciatoriai žadėjo Seimui teikti patobulintą projekto variantą.

Naujai registruotas Civilinės sąjungos įstatymo pataisas iniciatoriai vadina kompromisinėmis, kuriose atsižvelgta į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą.

Vietoje Partnerystės įstatymo pataisų teiktą Civilinės sąjungos įstatymo projektą registravo parlamentarai iš valdančiosios daugumos.

Civilinė sąjunga – naujas institutas, pabrėžė projektą pristačiusi konservatorių atstovė Jurgita Sejonienė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Jurgita Sejonienė

„Projekto nuostatos reglamentuoja bendrą gyvenimą nesusituokus tiek vyro ir moters bendram gyvenimui, tiek tos pačios lyties asmenų. Tai yra lyčiai neutralus projektas“, – teigė J.Sejonienė.

Teikiamu projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.

Civiline sąjunga būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės.

Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.

Civilinės sąjungos įstatymo projekto pristatymas Seime

+12

Jei būtų priimtas, siūlomas įstatymas tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių poroms užtikrintų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kita.

Numatoma, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais.

Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.

Ką siūlo „pono Saudargo projektas“?

Seime taip pat pritarta ir Civilinės sąjungos projekto alternatyvai – pataisoms, kuriomis siūloma pripažinti asmens teisę į artimą ryšį.

Šias Civilinio kodekso pataisas inicijavo partnerystės įteisinimui nepritaręs Seimo konservatorius Paulius Saudargas, jas pasirašė ir kiti jo frakcijos kolegos, taip pat – kai kurie liberalai ir dalis opozicijos atstovų.

P.Saudargo inicijuotomis pataisomis Civiliniame kodekso antroje knygoje siūloma įtvirtinti sąvoką artimas ryšys, kuris būtų suprantamas kaip asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Paulius Saudargas

Įstatymų numatytais atvejais artimas ryšys turėtų teisines pasekmes.

Siūloma įtvirtinti, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai. Taip pat preziumuoti, kad jį turi: susitarimą dėl bendro gyvenimo sudarę asmenys, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.

Siūloma nustatyti ir tai, kad šeimos narius siejantis artimas ryšys būtų pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.

„Faktinio artimo ryšio sureguliavimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu, tuo prisidedant prie atskirties visuomenėje mažinimo ir kultūrinės įvairovės pripažinimo“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Pasak projekto autorių, taip pat „turėtų būti ginami asmeniniai, o ne vien tik turtiniai, asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai“.

Siūlymą įteisinti bendro gyvenimo sutartis, kurias galėtų sudaryti ir vienos lyties poros, dar praėjusioje Seimo kadencijoje registravo „valstiečiai“, tačiau jo svarstymai po pateikimo sustojo.

P.Saudargo inicijuotas projektas, Seimo konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės vertinimu, kitaip nei Civilinės sąjungos projektas, neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintai šeimos sampratai.

P.Saudargas sakė, jog artimo ryšio įstatymas nesukuria šeimos santykių, nesukuria aliuzijos, kad tai bus tapatu santuokai.