„O kokia ta trintis? Aš tiesą sakant, nieko negirdėjau apie jokią trintį. Kažkas net sakė: „O, būtų visai nebloga kombinacija – G.Nausėda prezidentas, o I.Šimonytė premjerė“. Aš tikrai neturiu jokių asmeninių trinčių su gerbiama Ingrida. Kaip ir neturiu trinčių su partija, kuri šiuo metu laimi rinkimus.
Manau, duokime atsakyti į šitą klausimą patiems rinkėjams. Kaip jie nuspręs antrame ture, kokia koalicija po antrojo turo bus įmanoma, tokia bus sudaryta ir, tikiuosi, ji sieks Lietuvai pačių geriausių ir kilniausių tikslų. Prezidentas visada bus šalia, visada bus kartu. Jeigu matys, kad dirbama Lietuvai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas visada bus šalia, visada bus kartu. Jeigu matys, kad dirbama Lietuvai.
Vienus sveikino, kitus guodė
G.Nausėda taip pat pripažino pirmadienį skambinęs visų partijų, kurios perkopė 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo kartelę ir pateko į Seimą, lyderiams
„Kaip žinote, aš vakar pasveikinau visus neblogai arba galbūt šiek tiek vidutiniškiau pirmajame rinkimų ture pasirodžiusių partijų vadovus. Padariau tą, pasikalbėdamas su šešių partijų vadovais“, – teigė prezidentas.
Kai ką reikėjo galbūt ir truputį paguosti, palinkėti sėkmės antrajame ture.
Prezidentas juos išvardino, kam skambinęs. Tai Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis, Gintautas Paluckas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Viktoras Uspaskichas.
Žurnalistai G.Nausėdos paklausė, ką šis su jais kalbėjęs.
„Pagyriau už gerą pasirodymą pirmajame rate. Kai ką reikėjo galbūt ir truputį paguosti, palinkėti sėkmės antrajame ture. Tą ir padariau“, – atskleidė valstybės vadovas.
Gerovės valstybės idėją Lietuvos partijos palaiko
G.Nausėdos pasiteirauta, ar dešiniosios partijos palaiko jo išsikeltą gerovės valstybės viziją.
„Aš manau, kad dešiniosios partijos pakankamai intensyviai dalyvavo šioje diskusijoje apie gerovės valstybę. Man labai džiugu, kad praktiškai visos partijos atsiliepė į gerovės valstybės šaukinį. Tik galbūt yra skirtingos tam tikros interpretacijos. Turbūt sutiksite, kad nerasime Lietuvoje partijos, kuri pasisakytų už tai, kad skurdo Lietuvoje turėtų būti daugiau“, – šyptelėjo prezidentas.
Pasak prezidento, daugelis partijų akcentuoja, jog švietimui turėtų būti skirtas prioritetinis dėmesys. Jis su tuo sutinka ir mano, kad tai vienas kertinių gerovės valstybės elementų. Taip pat G.Nausėda priminė apie neseniai inicijuotą įstatymų paketą, kuriuo siekė mažinti socialinę atskirtį šeimose.
„Manau, šioje vietoje daugelis partijų yra šiandien pribrendusios nacionaliniam švietimo susitarimui. Tokius signalus aš jau girdžiu. Ir esame pasirengę moderuoti šitą procesą tam, kad nacionalinis susitarimas gimtų.
Beje, visai neseniai inicijavome ir sėkmingai pasibaigė memorandumo dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo ir įgalinimo pasirašymas tarp pagrindinių partijų vadovų. Tai šiandien mes jau matome konkrečias šio memorandumo įgyvendinimo priemones, apie ką jau kalbėjau anksčiau. Taip kad sąlyčio taškų, manau, tikrai bus. O visa kitą galima išspręsti diskusijose“, – apibendrino G.Nausėda.
Dešiniųjų rinkėjai aktyvesni
G.Nausėda paprašytas bendrai įvertinti pirmojo turo Seimo rinkimų rezultatus, teigė kad šįsyk dešiniųjų rinkėjai, nors jų mūsų valstybėje, pasak prezidento, mažiau, aktyviau dalyvavo rinkimuose.
„Aš manau, kad patys rinkimai, rinkimų rezultatas turbūt nepaneigia to fakto, kad Lietuvoje nuo seno yra kalbama, kad yra apylygis skaičius, galbūt šiek tiek daugiau kairiųjų rinkėjų, palyginus su dešiniaisiais rinkėjais.
Tačiau šį kartą akivaizdžiai matėsi, kad dešinieji rinkėjai buvo aktyvesni. Ypatingai didieji miestai. Jie gal labiau matė išreikštą savo lūkesčio įgyvendinimą tam tikrų partijų programose. Ir jie balsavo.
Antrajame ture situacija gali pasikeisti, galbūt aktyviau balsuos ir kiti rinkėjai. Aš apskritai raginčiau visus, nepriklausomai nuo jų ideologinės pakraipos, ateiti į rinkimus, balsuoti. Nes tik tokiu atveju jie galės pasakyti, kad štai mes darėme viską, jog rinkimai atspindėtų mūsų lūkesčius. Priešingu atveju, teks vėl apgailestauti, neatlikus savo pilietinės pareigos, kad kažkas išrinko mums valdžią. Tai šito tikrai norėtųsi išvengti. Todėl, naudodamasis proga, paraginu aktyviai balsuoti“, – sako G.Nausėda.
Aš manau, kad čia šiandien yra atviros galimybės visoms koalicijoms – ir dešiniosioms, ir kairiosioms, ir galbūt tokios net sunkiai įsivaizduojamos koalicijos įmanomos.
Anot prezidento, valdančiosios koalicijos formavimo klausimus dera palikti po antrojo rinkimų turo. Tačiau jis sako manantis, jog galimi įvairūs jos variantai:
„Aš manau, kad čia šiandien yra atviros galimybės visoms koalicijoms – ir dešiniosioms, ir kairiosioms, ir galbūt tokios net sunkiai įsivaizduojamos koalicijos įmanomos. Visa tai priklausys nuo to rinkimų rezultato, kurį turėsime po dviejų savaičių. Tai toks ir būtų vertinimas“, – kalbėjo Tauragėje besilankantis šalies vadovas.
Pasidžiaugė savivaldybių nuveiktais darbais
Kalbą Tauragėje G.Nausėda pradėjo apžvelgdamas dienos įvykius regione. Pagyrė keturių savivaldybių iniciatyvumą.
„Džiugu, kad teko dalyvauti memorandumo dėl bendrų viešųjų transporto paslaugų teikimo visose keturiose savivaldybėse, ieškant sinergijos, derinant maršrutus, įvedant bendrą elektroninį bilietą. Tai yra labai svarbu ir aš manau, kad šiuo geru pavyzdžiu gali pasinaudoti ir kiti, kitos savivaldybės, tiekdamos taip pat panašius infrastruktūrinius projektus savo teritorijose“, – sakė jis.
Prezidentas tikina išklausęs senjorų atstovų išsakytas mintis, su jais aptarė klausimą dėl mažų pensijų.
„Kalbėjomės su pagyvenusiais žmonėmis ir turbūt aptarėme tą amžiną ir dar turbūt ilgus metus gyvuosiantį klausimą dėl pernelyg mažų pensijų Lietuvoje. Taip, mes šiandien galime rasti nemažai priežasčių, susijusių su koronaviruso poveikiu mūsų ekonomikai, kuris, beje, vis dėlto nebuvo labai skaudus ir labai smarkus.
Todėl aš manau, kad mes neturime nukrypti nuo kurso, turime rūpintis savo pagyvenusiais žmonėmis, nes tai yra civilizuotos valstybės bruožas. Ir konkrečiai kalbėjome apie tai, kad indeksavimas turėtų būti išsaugotas tokia forma, kokia jisai buvo numatytas“, – teigė G.Nausėda.
Tryliktąją pensiją vertina kritiškai
G.Nausėda atsiliepė ir apie tryliktąją pensiją, kurią laiko netvariu sprendimu.
„Tuo tarpu tryliktoji pensija yra mažiau taiklus problemos sprendimas, kadangi yra įvedama kaip absoliuti suma visiems, nepriklausomai nuo pensijos dydžio. Ir tai yra netvarus sprendimas, kadangi tai yra vienkartinė išmoka, kuri turi visus būdingus vienkartinei išmokai bruožus.
Prezidentas situaciją Lietuvoje palygino su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
„Mes už tai, kad būtų sisteminis požiūris, už tai, kad mes turėtume aiškią pensijų didinimo programą. Vienas iš jos pagrindinių principų būtų aplenkiantis arba spartesnis pensijų didėjimas, palyginus su vidutiniu darbo užmokesčiu, kadangi tokia pakeitimo norma arba pensijų ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, koks šiuo metu yra Lietuvoje – 43 su trupučiu procento – yra tikrai pernelyg mažas.
Mes norime, kad jis pasiektų bent 50 procentų, nekalbant apie tai, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių šitas santykis yra 60 ir dar daugiau procentų“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda išreiškė viltį, jog šaliai reikalingus sprendimus ras tiek kalbėdamasis su dabartine Vyriausybe, tiek ir su būsima, kuri susiformuos po Seimo rinkimų.
