Įmanomi kultūriniai mainai
Tiesa, G.Nausėda sakė nemanantis, kad Rusijoje tapęs Lietuvos prezidentu apsilankytų pats – anot jo, Rusijai greičiausiai nepatiktų jo požiūris į Krymo aneksiją ir situaciją Rytų Ukrainoje.
„Vizitas [į Rusiją,-15min] būtų sunkiai įmanomas. Bet tai nereiškia, kad aš nedėčiau pastangų vis dėlto plėtoti tuos santykius su Rusija, kurie galimi plėtoti. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti kultūriniai ryšiai. (…) Daug šviesių žmonių Rusijoje ir šiandien remia Lietuvą. Galbūt jų balso nesigirdi. Bet yra tikrai Lietuvos simpatikų net ir dabartinėmis aplinkybėmis. Bet ką mes matome, kuomet prabylame apie santykius ir kultūrinius ryšius su Rusija? Matome Gazmanovą, matome Kirkorovą. Tokio pobūdžio popkultūros atstovus, kurie nei reprezentuoja Rusijos šviesuomenę, nei kažką gali naudingo duoti mūsų kultūrai. Tai yra paprasčiausi komerciniai projektai. Jų net nelaikyčiau kultūriniais mainais su Rusija“, – sakė G.Nausėda.
Jis sakė, kad su Rusija kultūriniai mainai įmanomi net ir dabartinėmis aplinkybėmis.
„Kalbant apie aukštąją kultūrą, pataisykite mane, jei aš kažką pamiršau, bet aš nematau nė vieno kultūrinio įvykio, kuris būtų įvykęs ar iš mūsų į tenai, ar iš jų čionai. Ar tai visiškai neįmanoma? Nesutinku su tuo. Kultūriniai mainai įmanomi, kad ir gerokai apsunkinti. Jie turėtų būti pradedami ne nuo popkultūros ir juo labiau dainininkų ir kultūros atstovų, kurie propaguoja aneksinę politiką, o nuo kitos pusės – aukštosios kultūros pusės“, – sakė G.Nausėda.
Sulaukęs klausimo, kaip vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą perkelti JAV ambasadą Izraelyje į Jeruzalę, G.Nausėda sakė manantis, kad tai buvo skubotas sprendimas, todėl Lietuvos nepalaikymas buvo teisingas.
„Beje, tai nesugadino mūsų santykių su Izraeliu, kaip kad buvo čia plačiai eskaluojama. Taikos ir santarvės Artimuosiuose Rytuose tai buvo skubotas, neparuoštas ir net nerezultatyvus, net ne visos JAV administracijos remiamas sprendimas“, – sakė G.Nausėda.
Kalbėdamas apie Baltarusiją G.Nausėda sakė, kad Aliaksandras Lukašenka bando pragmatiškai laviruoti tarp JAV ir Europos Sąjungos.
„Ekonominėje srityje ir ekonominiuose santykiuose galime išlaikyti tam tikrą pragmatizmo lygį, išsaugoti ekonominius santykius nesibaimindami, kad iš to kils kažkokių politinių pasekmių“, – sakė G.Nausėda pridurdamas, kad kalba tiek apie per Klaipėdos uostą keliaujančias baltarusiškas trąšas, tiek baltarusius, kurie apsiperka Lietuvoje.
Nuo Astravo atominės elektrinės, G.Nausėdos teigimu, reikia siekti atsiriboti techniškai įmanomais būdais, kurie padarytų elektrinę ekonomiškai neracionalia.
Kiek anksčiau tą pačią dieną pristatydamas savo rinkiminę kampaniją G.Nausėda teigė, kad jam tapus prezidentu, pirmasis jo užsienio vizitas vyktų į Lenkiją. Susitikimo su studentais metu jis pridūrė, kad antrasis jo vizitas būtų į Vokietiją, o trečiasis – į Briuselį.
Kalbėdamas apie hibridines grėsmes ir kovą su jomis, G.Nausėda užsiminė apie būtinybę išplėsti Nepaprastųjų padėčių komisijos prie Vyriausybės pareigas, didinti analitinius pajėgumus. Jo teigimu, saugumo institucijose dabar trūksta žmonių apdoroti pirminei informacijai ir pateikti rekomendacijas.
Paklaustas, ar jei galiausiai nutars, kad jam trūksta politinės patirties, G.Nausėda parems Ingridą Šimonytę, jis su šypsena atsakė besitikintis, kad tai I.Šimonytė galiausiai parems jį. Paklaustas apie savo pranašumus prieš I.Šimonytę, G.Nausėda teigė, kad 2009 m., krizės metais, būtų priėmęs kiek kitokius sprendimus – nebūtų skolinęs tarptautinėse rinkose.
„Man nereikėjo priimti tokio sprendimo, kuriam ir tada, ir dabar nepritariu – krizės akivaizdoje skolintis tarptautinėje kapitalo rinkoje. Kaip tik radau savo 2009 m. kovo didelį straipsnį apie tai, kad Lietuvai nebelieka kitos išeities, kaip tik skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo. (...) Deja, negaliu pasakyti, kad sprendimas skolintis tarptautinėje kapitalo rinkoje Lietuvai buvo naudingiausias“, – sakė G.Nausėda.
Sulaukę klausimo, kodėl mano, kad Ramūnas Karbauskis atsilieps į jo kvietimą sėsti prie bendro stalo, G.Nausėda pripažino, kad į šį klausimą atsakyti kol kas sunku. Tačiau jis pabrėžė, kad jokios patirties bendraudamas su R.Karbauskiu kol kas neturi.
„Mano keliai su ponu Karbauskiu praeityje niekur nesusikirto. Aš traktuoju jį kaip teisėtai išrinktos partijos vadovą, kuris vykdo ir turi jam tautos keturiems metams suteiktą mandatą.
Mano keliai su ponu Karbauskiu praeityje niekur nesusikirto. Aš traktuoju jį kaip teisėtai išrinktos partijos vadovą, kuris vykdo ir turi jam tautos keturiems metams suteiktą mandatą.
Jau vien dėl to man tikrai nenukristų rankos nei telkti jį, nei kitų partijų vadovus tokiam pokalbiui, Jei vis dėlto šitie partijų vadovai sakytų, kad nelabai nori vaikščioti į Daukanto aikštę, tada tegu savo žinutę peradresuoja visai visuomenei. Ir jau tegu visuomenė sprendžia, ar nebendradarbiaujančios su prezidentu partijos yra tai, ką jos norėjo išsirinkti, ir ar tikrai šitos partijos geba įgyvendinti lūkesčius. Tegu būna politinis teismas visuomenės“, – sakė G.Nausėda.
Nori trinti skirtumus tarp dviejų Lietuvų
Diskusijos metu G.Nausėda sakė, kad Lietuvos valstybė dabartinėje situacijoje turi turėti tam tikrą biudžeto perteklių. Jo teigimu, valstybė įžengė į tokį ekonomikos ciklo etapą, kai perteklius yra gyvybiškai reikalingai, nes nežinia, kada ateis krizė. Turint perteklių, anot jo, galimiems iššūkiams būtų pasiruošta.
Iš diskusijos dalyvių sulaukęs priekaištų, kad rinkiminės programos pristatymu metu taip ir neatskleidė savo Lietuvos vizijos, tai yra kaip Lietuva atrodys po 5 ar 10 metų, G.Nausėda sakė, kad jo vizija – Lietuva, kurios nebebus galima skirstyti į „viršūnes“ ir „apačias“, į „pirmąją“ ir „antrąją“.
„Norėčiau, kad skirtumai tarp atskirų Lietuvų trintųsi, ir kad net santykinai blogiausiai gyvenantys žmonės nebūtų automatiškai nurašomi į skurdo kategoriją“, – sakė G.Nausėda.
Jis sakė, kad pati kalba apie „viršūnes“ ir „apačias“ jam primena marksizmą ir kvietė nuvažiavus į Austriją, Šveicariją ar Airiją paklausti, ar eiliniai tų šalių gyventojai save priskiria viršūnėms, ar apačioms – anot jo, greičiausiai jie net nesuprastų klausimo esmės.
Pasak G.Nausėdos, minimalus atlyginimas ir pinigų suma, reikalinga oriam išgyvenimui, neturėtų skirtis. Jo teigimu, už dabar nustatytus minimalius dydžius praktikoje neįmanoma išgyventi.
„Siekis ir yra, kad minimalus taptų oriu. Žodis „orus“ nereiškia, kad maudysis piniguose, ar kad maudysis puikiame pragyvenimo standarte tie žmonės, kurie Lietuvoje gauna mažiausiai. Bet „orus“ tai yra sugebėjimas patenkinti esminius bent jau pirmųjų dviejų Maslou piramidės pakopų poreikius ir dar sukaupti lėšų likutį juodai dienai. Šiandien to padaryti absoliučiai neįmanoma, nes žmonės gyvena nuo algos iki algos arba nuo pensijos iki pensijos“, – sakė G.Nausėda.
G.Nausėdos teigimu, Lietuvoje BVP perskirstymas per biudžetą yra vienas iš mažiausių ES, ir jį reikia didinti. Dabar Finansų ministerija, pasak jo, tai stengiasi padaryti kovodama su šešėline ekonomika ir mažindama jos dalį, tačiau, sakė ekonomistas, ši priemonė greitai pasieks savo lubas. Jis prognozavo, kad dėl to ir 2019 m. įvykdant biudžetą kils iššūkių.
Kitas būdas, pasak jo – vykdyti mokesčių reformą. Tai, kas vyksta dabar, ekonomisto teigimu, nėra mokesčių reforma.
„Mokesčių reforma iškiltų tada, kai pradėsime kelti klausimus, ar turime keisti apmokestinimo prioritetus, daugiau svorio uždėdami nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiams, ir, žinoma, palaikydami mažesnius darbo mokesčius, nes nuo to priklauso šalies konkurencingumas ir patrauklumas. Kada pradėsime kelti šituos klausimus, tada suprasiu, kad nuo pirminės diskusijos, kad reikia didinti per biudžetą perskirstomo BVP dalį, mes einame prie jos sprendimo būdų. (…) Kas šiandien nori kalbėti apie didelius turto ar automobilių mokesčius? Bet be šito tas mokesčių naštos perskirstymas tampa beprasmiškas“ , – sakė G.Nausėda.
Kas šiandien nori kalbėti apie didelius turto ar automobilių mokesčius? Bet be šito tas mokesčių naštos perskirstymas tampa beprasmiškas.
Pasak politiko, nors Lietuvoje kairieji politikai valdžioje praleido daug laiko, tikros kairiosios politikos jie nevykdė – pirmąkart progresinė pajamų mokesčio sistema, nors labiau simbolinė, Lietuvoje atsirado tik ėmus valdyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.
Kalbėjo apie ugdymo kokybę
Paprašytas įvardinti penkias esmines jauno žmogaus problemas Lietuvoje, G.Nausėda išvardino tris. Pirmoji, jo teigimu, yra netolygumai švietimo sistemoje – ugdymo kokybė, kurią gauna moksleiviai prestižinėse Vilniaus mokyklose ir eilinėse regionų mokyklose labai skiriasi ir apriboja jų galimybes.
Antroji, sakė kandidatas, yra regionų atskirtis: beveik visi regionuose besimokantys vaikai nori kraustytis gyventi į didžiuosius Lietuvos miestus, nes savo regione nemato ateities. Trečioji yra sunkumai jaunimui įžengiant į darbo rinką – darbdaviai nenori skirti dėmesio jaunimo ugdymui ir integravimui.
Sulaukęs pasiteiravimo, ar eiti prezidento pareigas jam nepritrūks politinės patirties, G.Nausėda teigė, kad toks klausimas jam atrodo šiek tiek naiviai. Pasak G.Nausėdos, V.Adamkui taip pat buvo galima prikišti, kad jis – tik aplinkosaugininkas, o dėl D.Grybauskaitės gebėjimo atstovauti šalį tarptautinėje arenoje prieš jai tampant prezidente taip pat buvo galima abejoti, nes ji nepasižymėjo tuo, kuo pasižymi dabar.
Taip pat G.Nausėda teigė, kad, ir būdamas ekonomistu, nuolat susidurdavo su politika, o užsienio politikos mokėsi ir iš V.Adamkaus, su juo diskutuodamas įvairiais klausimais.
Paklaustas, kokį automobilį vairuoja, G.Nausėda atskleidė, kad BMW. Sulaukęs klausimo, ar palaiko Kauno „Žalgirį“, ar Vilniaus „Lietuvos rytą“, G.Nausėda teigė, kad palaiko „Žalgirį“ nuo maždaug 1980 m.
Paklaustas, ką veikia jo vaikai, G.Nausėda, turintis dvi dukras, nebuvo kalbus.
„Mes su žmona sutarėme kartu su vaikais, kad apie vaikus rinkimų kampanijos metu nekalbėsime, nes jos nori daryti savo karjeras, ir būti dėkingos už tai, ką pasiekė, sau pačioms. Abi jos šiuo metu yra ne Lietuvoje, bet bakalaurą baigė Lietuvoje“, – sakė G.Nausėda.
