Prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovo Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, G.Nausėda teigiamai įvertino laikinojo susisiekimo ministro Roko Masiulio darbą.
Šalies vadovas norėtų, kad būtų užtikrintas šio ministro veiklos tęstinumas, dedamos pastangos toliau skaidrinti susisiekimo sektorių, užtikrinti jo depolitizavimą.
„Galima pasidžiaugti, kad šituo atžvilgiu nuomonės sutampa“, – sakė J.Neverovičius.
Pasak jo, G.Nausėda su J.Narkevičiumi kalbėjo ir apie tautinių mažumų vaidmenį valstybėje.
Jeigu LLRA-KŠS atstovas bus paskirtas ministru, prezidento nuomone, jis turės gerą progą parodyti savo brandą, pasiruošimą atstovauti valstybei, o ne fragmentiškai atskiroms grupėms.
Aptarė aktualius klausimus
Anot J.Neverovičiaus, G.Nausėda ir J.Narkevičius taip pat kalbėjo apie susisiekimo sektoriui aktualius klausimus.
Buvo paminėtas Mobilumo paketas. J.Neverovičius sakė, kad derybose reikėtų stiprinti pastangas eliminuoti mums nepalankias nuostatas, ieškoti sąjungininkų, bandyti užtikrinti tai, kad neliktų mūsų vežėjus diskriminuojančių nuostatų.
„Paminėti strateginiai projektai. Be abejo, svarbu užtikrinti jų įgyvendinimą, finansavimą“, – pabrėžė J.Neverovičius.
Pokalbio metu paliestas ir žvyrkelių asfaltavimo klausimas. G.Nausėdos nuomone, įgyvendinant šią programą tikslas yra stiprinti regionus. Taip pat svarbu užtikrinti regioninį balansą, turėti aiškius principus, kuriais vadovaujantis būtų pasirenkami asfaltavimo ruožai.
J.Neverovičius pasakojo, kad kalbėta ir energetinį efektyvumą transporto sektoriuje. Esą svarbu ieškoti priemonių sumažinti transporto dujų išmetimus, tai, kad pajudėtų Seime esantys įstatymų projektai, kurie ne tik užtikrintų energetinio efektyvumo transporto sektoriuje politikos įgyvendinimą, bet ir pasitarnautų geresniam biudžeto valstybės lėšų surinkimui.
J.Narkevičius iš pradžių buvo minimas kaip LLRA-KŠS kandidatas į vidaus reikalų ministrus. Klausiamas, kokia prezidento įtaka, kad dabar jis siūlomas vadovauti Susisiekimo ministerijai, J.Neverovičius tikino, jog šalies vadovas nesprendžia tokių dalykų.
„Prezidentas nesprendžia dėl kandidatų siūlymų ir prezidentas laukia nominuoto ministro pirmininko pasiūlymų. Ir šis pokalbis buvo kaip nominuojančios partijos sprendimo rezultatas. Prezidentas supranta, kad buvo atsižvelgta į pirminius pastebėjimus. Dėl to, matyt, tas pakeitimas įvyko“, – aiškino G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas.
Prezidentas supranta, kad buvo atsižvelgta į pirminius pastebėjimus. Dėl to, matyt, tas pakeitimas įvyko.
Nors J.Narkevičius Seime dirba Švietimo ir mokslo komitete, buvo siūlomas į kitą poziciją Vyriausybėje, J.Neverovičius teigė, kad sudėtinga įvertinti, ar kandidatas tinkamas viskam.
„Kalbame konkrečiai apie susisiekimo ministro portfelį ir kalbėjome apie susisiekimo prioritetus, tokį generalinį valstybinį požiūrį. Prezidentas išgirdo atsakymus į savo klausimus ir priims sprendimą ir vertinant kandidatą, ir visumą kandidatų“, – pabrėžė G.Nausėdos patarėjas.
Prezidentas išgirdo atsakymus į savo klausimus ir priims sprendimą ir vertinant kandidatą, ir visumą kandidatų.
„Kodėl turėčiau būti netinkamas?“
Pats J.Narkevičius sakė, kad turi kompetencijų užimti susisiekimo ministro postą.
„Kodėl aš galėčiau būti netinkamas? Tai vienas dalykas. Antras dalykas, kompetencijų turiu nemažai. Nesu jauno amžiaus, o esu jau tam tikrą kelią praėjęs ir politikas, ir valdininkas, dirbęs įvairiose pareigybėse, skirtingose vietose ir Seime trečia kadencija. Tai susiję ne tik su vienos srities klausimų aspektu, bet ir įvairių, taip pat – ir susisiekimo kuruojamų sferų aspektais“, – tikino jis.
Nesu jauno amžiaus, o esu jau tam tikrą kelią praėjęs ir politikas, ir valdininkas, dirbęs įvairiose pareigybėse, skirtingose vietose ir Seime trečia kadencija.
J.Narkevičius teigė, kad būtų galėjęs būti deleguojamas ir į Vidaus reikalų, ir į kitų ministerijų vadovus. Pasak jo, politinė realybė tokia, kad partijos teikia tam tikras kandidatūras vadovauti ministerijoms.
Jei būtų patvirtintas Vyriausybės nariu, jis žadėjo tęsti gerus R.Masiulio darbus. Jų, J.Narkevičiaus vertinimu, buvo daug, ypač – antikorupcijos srityje.
„Reikėtų tęsti ir Vyriausybės numatytus darbus. Taigi nenorėčiau lyginti: geresnis ar blogesnis. Be abejo, ponas R.Masiulis yra labai patyręs ir politikas, ir galbūt valdininkas. Jo įnašas į tą ministeriją – didelis, ir stengsimės, kad geri darbai būtų tęsiami. Kiti darbai – konkretizuojami“ – komentavo LLRA-KŠS kandidatas į susisiekimo ministrus.
Be abejo, ponas R.Masiulis yra labai patyręs ir politikas, ir galbūt valdininkas. Jo įnašas į tą ministeriją – didelis, ir stengsimės, kad geri darbai būtų tęsiami. Kiti darbai – konkretizuojami.
G.Nausėdai keliant reikalavimą atstovauti ne partiniams, o valstybės interesams, J.Narkevičius sakė, kad tam tikra apie LLRA-KŠS ir kai kuriuos jos narius sudaroma nuomonė neatitinka tikrovės.
„Galbūt tą reikėtų panagrinėti plačiau. Mes neturėtumėme įrodinėti, kad spalvos prasme esame baltesni, juodesni, raudonesni ar dar kažkokie. Mes esame lygiaverčiai Lietuvos piliečiai, kuriems Lietuvos žmonių gerovė yra pirmaeilis rūpestis“, – patikino jis.
Sukeitė ministerijas
Ar J.Narkevičius taps kandidatu į susisiekimo ministrus, paaiškės kiek vėliau trečiadienį, kai premjeras Saulius Skvernelis G.Nausėdai pateiks kandidatų į atnaujintą Vyriausybę sąrašą.
Be to, šiandien savo žodį dėl ministrų kabineto sudėties turėtų tarti ir prezidentas. Planuojama G.Nausėdos ir S.Skvernelio spaudos konferencija. Ją nuo 15.15 val. tiesiogiai transliuos 15min.
Anksčiau šis politikas minėtas kaip galimas kandidatas į vidaus reikalų ministrus.
Į šią poziciją dabar siūloma Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Ji su G. Nausėda susitiko antradienį.
Aiškinama, kad spręsdama dėl kandidatų į ministrus LLRA-KŠS atsižvelgė ne tik į G.Nausėdos, bet ir į S.Skvernelio rekomendacijas.
Įgijęs mokytojo specialybę
J.Narkevičius yra gimęs 1962 metais Trakuose.
1983 metais jis baigė tuometį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, kur įgijo matematikos mokytojo specialybę.
2011 metais Mykolo Romerio universitete jis baigė viešojo administravimo magistrantūrą.
J.Narkevičius yra dirbęs mokytoju, mokyklos direktoriumi.
2001–2007 metais Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje jis ėjo Švietimo skyriaus vedėjo pareigas, 2007–2008 metais buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.
Nuo 2008 metų dirba Seime, yra buvęs parlamento pirmininko pavaduotoju.
Dabar J.Narkevičius yra Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, priklauso parlamento Švietimo ir mokslo komitetui.
Savo biografijoje J.Narkevičius nurodo mokantis keturias kalbas: lietuvių, lenkų, rusų ir prancūzų.
Jis yra vedęs, turi du vaikus.
