„Situacija Baltarusijoje toliau lieka kelianti didelį nerimą. Toliau liejasi kraujas, toliau persekiojami žmonės, sodinami į kalėjimą žurnalistai.
Mes kaip kaimyninė valstybė, valstybė, kuri yra greta, kartu su kitomis regiono valstybėmis ieškome būdų, kaip išspręsti šitą krizę“, – teigė G.Nausėda.
Jis pateikė trijų punktų planą, „kuris galėtų tapti preliudija regiono prezidentų tarpininkavimui sprendžiant politinę krizę Baltarusijoje“.
Pirma, Baltarusijos valdžios institucijos nutraukia prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoja situaciją.
Antra, Baltarusijos valdžia paleidžia suimtuosius, kurių jau keli tūkstančiai, – visus protestų dalyvius, kurie patyrė represijas.
„Trečias punktas – Baltarusijos institucijos atnaujina dialogą su savo pilietine visuomene. Kaip tinkamas sprendimas šia kryptimi galėtų būti tam tikros nacionalinės tarybos formavimas iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis tvirtino, kad Lenkijos ir Latvijos prezidentai pritaria tokiai iniciatyvai bei imtųsi tarpininkavimo derybose.
G.Nausėda pripažino, kad su Baltarusijos valdžios atstovais dar nebendrauta, todėl negalima atmesti galimybės, jog A.Lukašenkos režimas į jokias derybas nesileis.
„Jei iniciatyva būtų sutikta neigiama, be abejo, lieka visos kitos alternatyvos. Kalbu ir apie sankcijas – tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu. Bet neišbandę vienų alternatyvų neturėtume eiti prie kitų“, – pridūrė G.Nausėda.
Šį planą oficialioje prezidento paskyroje jis vadina „oficialiu pasiūlymu“ Baltarusijai.
Prezidentūra anksčiau jau buvo informavusi, kad G.Nausėda su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda aptarė pasiūlymą šaukti neeilinę Europos Vadovų Tarybą (EVT) dėl situacijos Baltarusijoje.
Tokią pat galimybę G.Nausėda antradienį jau aptarė su EVT pirmininku Charles'u Micheliu.
„Situacija Baltarusijoje yra visos Europos Sąjungos reikalas. Greita reakcija ir aktyvus įsitraukimas iš ES sostinių ir aukščiausių institucijų svarbūs ne tik Lietuvai – labiausiai Baltarusijoje už laisvę kovojantiems ir nekaltai nukenčiantiems žmonėms“, – po pokalbio teigė G.Nausėda.
G.Nausėda: turėtume siekti bendrų ES sankcijų. Tačiau būkime realistai. Tas procesas nėra labai spartus ir jo baigtis taip pat nėra žinoma.
Represijas ir, žinoma, nesąžiningus rinkimus Baltarusijoje jau pasmerkė Europos Komisija.
Išlieka klausimas dėl Vengrijos, kurios vadovas Viktoras Orbanas prieš du mėnesius lankėsi Baltarusijoje ir pareiškė, kad ES turi panaikinti visas sankcijas šiai šaliai. Pranešama, kad naujoms sankcijas Budapeštas linkęs priešintis ir dabar.
„Turėtume siekti bendrų ES sankcijų. Tačiau būkime realistai. Tas procesas (ES svarstymai dėl sankcijų, – red.) nėra labai spartus ir jo baigtis taip pat nėra žinoma“, – trečiadienį sakė G.Nausėda.
Jis taip pat suabejojo, ar sankcijos galėtų „operatyviai“ nutraukti kraujo liejimą Baltarusijos miestų gatvėse.
