„Raginau tai daryti per sankcijas ir sekmadienį, kalbėdamas su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, sakiau, kad mums reikia ne tik nacionalinių, bet ir europinių sprendimų“, – trečiadienį interviu LRT televizijai teikė G.Nausėda.
„Ponia von der Leyen sutinka su tuo, tačiau kol kas nesame tikri, ar visos 27 Bendrijos šalys su tokiomis sankcijomis sutiktų, turint omenyje Viktoro Orbano atstovaujamos Vengrijos ir kai kurių kitų valstybių poziciją. Todėl paskelbti sankcijas, o po to nesugebėti jų įgyvendinti Europos mastu būtų Europos kredibilumo nuostolis“, – pridūrė jis.
G.Nausėdos teigimu, demokratinis pasaulis privalo reaguoti į „Sakartvelo svajonės“ veiksmus.
„Naujausi jų pareiškimai, retorika yra antivakarietiška ir prorusiška, todėl Europos Sąjunga kaip visuma ir Lietuva kaip konkreti Europos Sąjungos valstybė turi reaguoti labai principingai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta riaušės ir akivaizdžiai naudojama perteklinė jėga malšinant taikius žmonių protestus, nereaguoti į tai mes negalime“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
Jis sakė remiantis sprendimą įvesti nacionalines sankcijas, kol nėra sprendimo dėl europinių.
Lietuva su Latvija ir Estija uždraudė į šalį įvažiuoti valdantiesiems Sakartvelo politikams, įskaitant milijardierių, „Sakartvelo svajonės“ įkūrėją Bidziną Ivanišvilį.
Sankcionuotų politikų sąraše – vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris, vidaus reikalų viceministrai Šalva Bedoidzė, Josebas Čelidzė, Aleksandras Darachvelidzė, Giorgis Butchuzis, specialiųjų pajėgų vadas Zviadas Charazišvilis, jo pavaduotojai Mileris Lagazauris, Mirza Kezevadzė, Patrulinės policijos departamento direktorius Vadža Siradzė ir Kriminalinės policijos vadas Teimurazas Kupatadzė.
„Manau, kad tai yra natūrali reakcija į tai, kas šiuo metu vykdoma Sakartvele. Situacija tik blogėja ir visuomenė yra susiskaidžiusi į dvi dalis. Šitokiu tempu einant, neduok Dieve, gali būti ir tikrai rimto kraujo praliejimo. Mes to tikrai nenorime“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis pakartojo neatmetantis galimybės kitą savaitę vykti į Tbilisį, išreikšti solidarumą su prezidente Salome Zurabišvili. Ji palaiko protestuotojus ir reikalauja šalyje surengti naujus parlamento rinkimus,
Po ginčijamų spalį vykusių rinkimų Sakartvele kilo politinė krizė, o pastarosiomis dienomis į gatves išėjo dešimtys tūkstančių proeuropietiškų protestuotojų, nusiteikusių prieš valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“.
Trečiadienį šalyje septintą dieną iš eilės vyko masiniai protestai. Jie kilo po to, kai praėjusią savaitę šalies ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė paskelbė, jog vyriausybė atidės derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) iki 2028 metų pabaigos.
Sprendimą įšaldyti siekti tapti ES nare, kaip prieštaraujantį Konstitucijai ir vedantį šalį „į tarptautinę izoliaciją“, kritikavo ir daugiau nei 200 Sakartvelo diplomatų. Kai kurie Sakartvelo ambasadoriai, tarp jų ir šios šalies ambasadorė Lietuvoje, atsistatydino.
Protestuotojai, daugiausia jaunimas, kaltina „Sakartvelo svajonę“ veikiant pagal Rusijos nurodymus ir baiminasi, kad šalis vėl atsidurs Rusijos įtakos sferoje.
Sakartvelo krizei plečiantis, premjeras atsisako nusileisti ir antradienį taip pat pagrasino nubausti politinius oponentus, apkaltindamas juos dėl smurto per masinius protestus. Šalies policija, trečiadienį surengusi reidą opozicinės partijos biure, sumušė ir sulaikė opozicijos lyderį.
