„Jau keletą mėnesių Lietuva reaguoja į beprecedentę hibridinę ataką. Dirbtinai sukūrusi ir nukreipusi nelegalios migracijos srautus, Baltarusija siekia daryti politinį spaudimą Europos Sąjungai. Lietuva griežtai atmeta tokį mėginimą kurstyti nesantaiką ir ragina Jungtines Tautas šį klausimą spręsti“, – teigė G.Nausėda.
Jis akcentavo visų šalių solidarumo svarbą.
„Mes visi turime aktyviai kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu, išardyti nelegalių prekiautojų žmonėmis veiklos modelį ir atgrasyti migrantus nuo rizikavimo savo gyvybe. Reikalingos rimtos diskusijos apie tai, kaip neleisti vienai šaliai, pasitelkus neteisėtą migraciją, daryti spaudimo kitai šaliai“, – dėstė prezidentas.
„Turime aiškiai pareikšti, kad žmonėmis negalima naudotis kaip įrankiais“, – pridūrė jis.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko daugiau nei 4 tūkst. neteisėtų migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, jog šios kaimyninės šalies prezidento rinkimai, kurių nugalėtoju pernai paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, yra suklastoti, o bet kokie bandymai suvienyti pilietinę visuomenę yra malšinami jėga.
Remia iniciatyvą dėl veto teisės
Kalboje Lietuvos prezidentas iškėlė ir besitęsiančios Krymo aneksijos klausimą, ragindamas tarptautinę bendruomenę stiprinti nepripažinimo politiką bei ginti vietinių gyventojų teises.
„Šiuo metu taip pat matome, kaip prastėja žmogaus teisių ir saugumo padėtis Sakartvelo regionuose Abchazijoje ir Cchinvalyje. Okupacinių pajėgų agresyvūs veiksmai, pavyzdžiui, teritorijų užgrobimas po žingsnį, judėjimo ribojimas ir neteisėti sulaikymai, trukdo vietinių žmonių gyvenimui“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Mūsų pareiga – priversti agresorių atsakyti už savo veiksmus. Tarptautinė bendruomenė taip pat galėtų atkreipti ypatingą dėmesį į išsamų Padniestrės konflikto sureguliavimą, remdamasi Moldovos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos vadovo, tam, kad Jungtinės Tautos liktų aktualios ir stiprios, reikalinga veiksmingai dirbanti Saugumo Taryba.
„Todėl Lietuva labai remia iniciatyvą dėl veto teisės apribojimo Saugumo Taryboje didelio masto sisteminio smurto, genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui atvejais“, – nurodė jis.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai priklauso 15 šalių, penkios iš jų yra nuolatinės: Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.
Veto teisę priimant sprendimus turi nuolatinės narės. Tačiau kritikai teigia, kad toks mechanizmas tėra efektyvus, kol pasaulio galiūnių interesai nesusipriešina, o tam nutikus reikšmingų sprendimų priėmimas įstringa.
Lietuva šiais metais kandidatuoja į dvi Jungtinių Tautų institucijas: Žmogaus teisių tarybą ir UNESCO Vykdomąją tarybą.
„Jeigu būtų išrinkta, Lietuva ypatingą dėmesį skirtų žmogaus teisių gynėjų, vaikų, žmonių su negalia ir asmenų, gyvenančių konfliktų zonose, teisių gynimui“, – dėstė prezidentas.
Klimato kaitos iššūkiai
Šalies vadovas išreiškė palaikymą JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimui imtis veiksmų, jog būtų įveikta „trejopa klimato sutrikdymo, biologinės įvairovės praradimo ir mūsų planetą naikinančios taršos krizė“.
„Lietuva siekia savalaikio perėjimo prie atsparios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi pasiekti su tuo susijusius Europos Sąjungos tikslus“, – dėstė G.Nausėda.
Jis pabrėžė, jog Lietuva siekia iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinti 70 proc., o iki 2050-ųjų – 100 proc., lyginant su 1990 metais.
„Tai turėtų atverti naujų didelių galimybių ir duoti naudos, susijusios su pažangiu žaliuoju ekonomikos augimu, užimtumu, geresne gyvenimo kokybe, visuomenės sveikata ir biologine įvairove“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas dėstė, jog perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos „yra neišvengiamas“.
Lietuva jau anksčiau pasinaudojo savo galimybėmis anksti atlikti skaitmeninę pertvarką, pažangiai pertvarkė šiuolaikinę informacijos ir komunikacijos infrastruktūrą, taip paskatinusi spartų skaitmeninės ekonomikos augimo šuolį. Tokiu pačiu būdu ketiname dirbti žaliosios pertvarkos atžvilgiu“, – kalbėjo G.Nausėda.
Tai – trečiasis G.Nausėdos pranešimas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Kasmet Niujorke vykstančiame renginyje kalbas perskaito visų Jungtinėms Tautoms priklausančių šalių atstovai.
