Taip šalies vadovas kalbėjo nuotolinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertų grupės – Atlanto tarybos – organizuotoje Baltijos šalių vadovų diskusijoje, minint 18-ąsias įstojimo į Aljansą metines.
„Atgrasymo politikos laikas baigėsi – turime pereiti prie priešakinės gynybos. Dabartinėje situacijoje NATO privalo imtis tolesnių ryžtingų veiksmų stiprinant rytinio flango saugumą: užtikrinti atitinkamą pajėgų buvimą ir, kas ypač svarbu, oro ir priešraketinę gynybą Baltijos šalyse“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G.Nausėda.
„Tai yra būtina, kad mūsų žmonės jaustųsi saugūs“, – pridūrė Lietuvos vadovas.
Renginyje, kuriame taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos prezidentai, G.Nausėda akcentavo, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste NATO turėtų skirti ypatingą dėmesį Baltijos šalių saugumo užtikrinimui.
Pasak jo, Lietuva yra įsprausta tarp militarizuoto Kaliningrado regiono ir Baltarusijos, kurią galima vadinti „Rusijos karine provincija“.
Lietuvos vadovas taip pat kalbėjo apie sąjungininkų pajėgų didinimo poreikį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse, siekiant geriau apsaugoti NATO erdvę, esančią iš abiejų Suvalkų koridoriaus pusių.
G.Nausėda pabrėžė, kad Aljanso tarptautinių pajėgų dislokavimas šalyje yra svarbus saugumo garantas ir turi būti didinamas, tačiau ne mažiau reikšmingas ir JAV pajėgų stiprinimas šalyje.
Valstybės vadovas taip pat akcentavo poreikį griežtinti sankcijas Kremliui. Jis teigė raginantis ES partnerius nustoti pirkti rusiškas dujas ir naftą.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų diskusijoje taip pat buvo aptarti paramos ir humanitarinės pagalbos Ukrainai klausimai, Rusijos karo Ukrainoje pasekmės regionui ir visai Europai.
Lietuva NATO nare tapo 2004 metų kovo 29 dieną.
Dėl karo Ukrainoje šalyje papildomai dislokavus sąjungininkų karių, jų skaičius šiuo metu siekia apie 3,5 tūkstančio.
Lietuva prašo sąjungininkų atsiųsti į šalį dar daugiau karių, dislokuoti oro gynybos sistemas.