Toks prezidento pasisakymas atspindi Lietuvos diplomatų pastangas viršūnių susitikimo deklaracijoje tiesiogiai ar netiesiogiai paminėti Vokietijos pažadą Lietuvoje nuolat dislokuoti brigadą.
Pasak G.Nausėdos, to reikalauja saugumo situacija, vėl pasikeitusi po galimo samdinių grupuotės „Wagner“ persikėlimo į Baltarusiją ir Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo šioje šalyje.
„Manau, kad būtų naudinga NATO komunikate pasveikinti sąjungininkus už jų ryžtą sustiprinti priešakinę gynybą, kadangi mums atrodo svarbus ne tik Lietuvos kaip tokios saugumas“, – per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi sakė G.Nausėda.
„Turime mąstyti gerokai plačiau ir turime mąstyti apie mūsų visų kolektyvinį saugumą“, – pridūrė jis.
Vilnius dėl brigados su Vokietija sutarė pernai, o šiemet birželį Berlynas pranešė esantis pasirengęs vienetą nuolat dislokuoti Lietuvoje, jeigu šalis įrengs tam reikiamą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Vokietija nuo 2017 metų vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
Kanados, kuri tokiam batalionui vadovauja Latvijoje, premjeras Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) pirmadienį Rygoje paskelbė, kad papildomai dislokuos Latvijoje 1,2 tūkst. karių, taip artinant batalioną prie brigados dydžio.
