„Vidaus reikalų ministerija ir policija turėtų visuomenei pateikti argumentuotus atsakymus į mestus kaltinimus. Prezidento manymu, vidaus reikalų ministrė turėtų kaip galima greičiau argumentuotai atsakyti į jai mestus kaltinimus, nes nuo to priklauso ir piliečių pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos pareigūnais“, – komentare BNS nurodė Prezidentūros komunikacijos grupė.
Anot šalies vadovo atstovų, G.Nausėda neturi įgaliojimų vertinti pareigūnų atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, ypač remiantis atskirais interviu ar pasisakymais.
„Jei pareigūnas mano, jog yra atleistas nepagrįstai ar neteisėtai arba prieš jį buvo imtasi kitų neteisėtų veiksmų, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu“, – nurodo Prezidentūra.
VST palikęs jos vadovas R.Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad ministrė Agnė Bilotaitė per riaušes prie Seimo delsė priimti sprendimus. Jo teigimu, po šio įvykio santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis.
Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu pranešė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
Spalio pradžioje prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą riaušių prie Seimo byloje. Anot Prezidentūros, teisinis riaušių vertinimas, atlikti pareigūnų veiksmai „irgi galimai bus teisme šios bylos tyrimo objektas ir gali būti reikšmingi vertinant bylos aplinkybes bei atsakomybę“.
Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.