Vadinamieji Mastrichto kriterijai reikalauja, kad viešųjų finansų deficitas einamaisiais metais neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neviršytų 40 proc. ekonomikos dydžio.
Pasak G. Nausėdos, Lietuva galėtų juos pažeisti siekiant, kad divizija pilną operacinį pajėgumą pasiektų 2030 metais.
„Be abejo, mūsų valstybės skola yra viena iš mažiausių Europos Sąjungoje, bet šiuo metu vyksta labai aiški diskusija apie tai, kad gynybos išlaidos yra specialios išlaidos ir jų netgi nederėtų vadinti išlaidomis. Jas derėtų vadinti investicijomis į savo saugumą“, – TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sakė G.Nausėda.
„Tai jeigu darome tokias investicijas, be jokios abejonės, mes turėtume šiek tiek kitaip traktuoti gynybos išlaidas ir aš manau, kad dialoge su Europos Komisija mes gebėtume įrodyti, kad pafrontės valstybėje, Lietuvoje, gynybos išlaidų dydžiu galime viršyti net ir tą nustatytą 3 proc. BVP deficito rodiklį“, – pridūrė jis.
Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai prieš kelias savaites po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pranešė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036 – 2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.
Planus vėlina planuojami tankų, vikšrinių pėstininkų kovos mašinų pirkimai.
Pasak G. Nausėdos, vystant diviziją reikės daug investuoti ir į infrastruktūrą, amuniciją bei personalą.
Jo teigimu, siekiant paankstinti divizijos įsteigimą iki 2030 metų, gynybai per šį laikotarpį reikalingi 10–14 mlrd. eurų papildomų lėšų, lyginant su tuo, kas preliminariai numatoma skirti dabar.
G.Nausėda tvirtino, kad tai reiškia, jog per ateinančius šešerius metus gynybai reikės skirti ne maždaug 3 proc. BVP, kaip dabar, o apie 5 proc. BVP arba dar daugiau.
„Išdėliokime šią sumą per šešerius metus iki 2030 metų. Mes gausime prie dabartinio finansavimo lygio maždaug 1,5 proc. punkto, net iki 2 proc. punktų papildomai. Kitaip tariant, vietoje 3, 3,5 proc. gali reikėti net ir 5 ar 5,5 proc. BVP“, – sakė prezidentas.
„Didelė suma? Be abejo, didelė, bet klausimas, ar nacionalinę diviziją turime suformuoti kažkada, kai jos galbūt jau ir nebereikės kaip tokios, ar formuojame ją tam laikotarpiui, per kurį, vertiname, karinės agresijos rizika yra didžiausia“, – kalbėjo jis.
Pasak šalies vadovo, į naujosios Vyriausybės programą reikėtų įtraukti įstatymų pokyčius, kurie leistų nepaisyti Mastrichto kriterijų, bet geriausia būtų, jeigu dėl kur kas didesnio finansavimo gynybai susitartų visos partijos.
Visgi, anot jo, didelis skolinimasis gynybai neturėtų užtrukti ilgai – nutarus ženkliai smarkiau finansuoti krašto apsaugą, valdžia turėtų spręsti dėl papildomų mokesčių, pavyzdžiui, prabangos, įvedimo arba didesnio dabartinių mokesčių progresyvumo.
„Šiai valdančiajai koalicijai (...) yra puikus šansas parodyti, kad ji yra nusiteikusi ne savo retorika atkreipti kitų valstybių ar jėgų dėmesį, o pirmiausia savo veiksmais“, – sakė G.Nausėda.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3 proc. BVP.
