Taip jis kalbėjo antradienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei kitais parlamento valdybos nariais, su kuriais aptarė parlamento rudens sesijos pagrindinius darbus.
„Žmogaus teises suprantu plačiai. Žmogaus teisės yra ir mūsų seksualinės orientacijos mažumos, žmogaus teisės yra taip pat ir noras galbūt turėti lengvesnę prieigą prie narkotinių medžiagų, – kalbėjo šalies vadovas. – Tačiau, mano akimis, lygiai tokios pačios žmogaus teisės yra ir mūsų senjorų finansinė padėtis, ir šeimų padėtis, ypač šeimų, auginančių vaikus, ir žmonių su negalia padėtis“.
„Kuomet kalbame apie žmogaus teises, nepamirškime, kad didžioji Lietuvos žmonių dalis šiandien turi tokias žmogaus teises, kurių atžvilgiu mes galėtume pasistengti labiau ir garantuoti jiems tas teises platesne ir gilesne apimtimi“, – pridūrė jis.
Seimas gegužę po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei tarp vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Iki šiol G.Nausėda nėra išreiškęs pozicijos, ar pritartų tokiam įstatymui, ar jį vis dėlto vetuotų. Savo vertinimą šalies vadovas žada po galutinio balsavimo.
„Jūs norite, kad aš su bizūnėliu Seimą ginčiau greičiau įstatymą priimti? Seimas yra savarankiška valdžios institucija ir ji priima įstatymus tuomet, kai jie subręsta. Kiek žinau, šis įstatymas yra praėjęs svarstymo stadiją, tačiau paskutiniu momentu dažnai iš salės pasigirsta įvairiausių siūlymų, kurie kartais gali labai smarkiai pakeisti įstatymą į vieną arba kitą pusę“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Štai kodėl aš sakiau ir dabar pakartosiu: aš noriu pamatyti patį įstatymą, jeigu jis bus priimtas, ir tada apsispręsti dėl jo pasirašymo ar vetavimo“, – pridūrė jis.
Prezidentas taip pat teigė, kad noras reglamentuoti tos pačios lyties žmonių santykius yra „civilizuotos valstybės požymis“.
Pasak jo, Seime buvo svarstomas ne šis vienas projektas, omenyje turėdamas grupės parlamentarų siūlomą artimo ryšio susitarimą.
„Manau, kad klausimą galima spręsti įvairiais būdais. Ir žinome, kad visuomenėje yra skirtingos nuomonės, ir žinome, kad Bažnyčia tiesiogiai nepasisako prieš santykių reglamentavimą. Tačiau dar kartą kartoju: man svarbu, kad būtų išsaugotas Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio turinys ir dvasia“, – sakė G.Nausėda.
„Konstitucija yra pats svarbiausias valstybės teisinis dokumentas ir jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, – pridūrė jis.
Minėtame straipsnyje nurodoma, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
Savo ruožtu V.Čmilyte-Nielsen teigė, jog G.Nausėdos palaikymas „ir tos pačios lyties, ir skirtingų lyčių partnerystei (...) tikrai yra svarbus“.
„Manau, kad turime gerus šansus, sutelkę jėgas ne tik Seime, bet ir kitose valdžios šakose, žengti paskutinį žingsnį, kuris padarytų garbę šios kadencijos Seimui ir išspręstų labai įsisenėjusią skolą žmogaus teisėms Lietuvoje“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) atstovas, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas po susitikimo sakė iš prezidento išgirdęs, „kuria kryptimi būtų tas palaikymas“.
„Ar kita kryptimi būtų, tai dar pažiūrėsime, bet štai kombinacijos artimo ryšio įstatymo ir susitarimo dėl bendro gyvenimo įstatymo, matyt, palaikymas būtų. Tai spręstų daugelį problemų“, – sakė konservatorius.
Jis teigė manantis, kad civilinės sąjungos įstatymo projektas galbūt gali sukurti alternatyvą „tam modeliui, kurį numato Konstitucija, kas yra šeima, kas yra santuoka“.
„Mūsų pozicija nesikeičia – krikščionys demokratai ir konservatyvūs politikai nepalaikys civilinės sąjungos. Nemanau, kad čia per vasarą kažkas turėjo pasikeisti“, – sakė P.Saudargas.
