Kaip praėjusią savaitę rašė 15min, G.Nausėdos rinkimų kampanija kainavo beveik 39 tūkst. eurų daugiau nei kandidatas į prezidentus surinko aukų.
G.Nausėda sakė, kad šią skolą sumokės iš savo kišenės.
„Tai yra suma, kurią aš ketinu padengti iš savo asmeninių lėšų ir tą padarysiu, nes mano 2018 metų deklaracija rodo, kad aš tai galiu padaryti“, – spaudos konferencijoje praėjusį trečiadienį sakė G.Nausėda.
Pirmas šiuo nesusipratimu pasipiktino su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais savivaldos rinkimuose Vilniuje dalyvavęs informacinių technologijų specialistas Eimantas Norkūnas.
„Nausėda po rinkimų susidariusią skolą padengs iš asmeninių lėšų. Viskas skambėtų gerai, bet yra vienas niuansas – čia naujasis Prezidentas labai gražiai apėjo įstatymą. O jis skelbia, kad savo kampaniją finansuoti galima maksimalia 17 700 eurų suma. Bet čia jau, kaip matome, tik paprastiems rinkimų dalyviams.
Nes gudresni, tokie kaip Gitanas, žino triuką – tiesiog visas paslaugas imi į skolą už neribotą sumą ir rinkimams pasibaigus, kai įstatymas jau nebegalioja, ją tvarkingai apmoki. Gali net tuo pasigirti viešai – juk skolas apmoka tik patikimas žmogus.
Viskas skambėtų gerai, bet yra vienas niuansas – čia naujasis Prezidentas labai gražiai apėjo įstatymą.
Supaprastintai – nusprendžia Vardenis dalyvauti rinkimuose (pavadinkim jį Guoga), paima reklamos paslaugų už milijoną, už kurį tyliai garantuoja jo ar kokio kito Vardenio įmonės. Rinkimams pasibaigus, įmonės jam paskolina, o jis tais pinigais apmoka skolas“, – feisbuke ironiškai rašė E.Norkūnas.
Legali spraga
Tačiau juokų čia mažai. Teisininkas, buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Jonas Udris pripažįsta, kad E.Norkūnas teisus. Iš tiesų rinkimų įstatymuose pilna spragų ir nesutapimų.
„Čia yra akivaizdi, mano supratimu, net ne spraga, o įstatymo... toks angliškas terminas būtų loophole labai tinkamas. Negalima to vadinti įstatymo apėjimu, nes būtent įstatymas tai ir leidžia“, – teigė teisininkas, galiausiai atvejui pasirinkęs žodį „fokusas“.
Baigėsi laikai, kai rinkimus galėjai nupirkti už dešrą. Nebebalsuoja žmonės už dešrą.
„Manau, kad ši situacija yra ne iki galo sureguliuota. Deja, įstatymo leidėjas tokį reguliavimą yra palikęs“, – teigė jis.
Teisininkas svarstė, galbūt skolos susidarė, nes kažkas pažadėjo kandidatą paremti, bet neparėmė. Arba rinkimų kampanijos organizatoriai nesusiskaičiavo, kad pinigų nepakaks.
„Ką daryti? Neleisti politinės kampanijos dalyviams turėti skolų? Nustatyti, koks gali būti skolų limitas? (…) Aš manyčiau, kad politinės kampanijos finansavimo kontrolės esmė yra skaidrumas ir vienodos sąlygos visiems. Kad nebūtų niekam galimybės dėl profesijos, einamų pareigų ar kitų faktorių, turėti daugiau galimybių reklamuotis. Finansavimo šaltiniai turi būti atskleisti. Aš didelės bėdos dėl rinkimų skolų nematau, nes, viena, mes esame jau pakankamai brandūs demokratiškai, baigėsi laikai, kai rinkimus galėjai nupirkti už dešrą. Nebebalsuoja žmonės už dešrą. Ne dėl to, kad dešrą uždraudė, bet todėl, kad rinkėjai subrendo“, – kalbėjo J.Udris.
Jis akcentavo, kad G.Nausėdos skola procentiškai taip pat nėra didelė – sudaro iki 12 proc. viso kampanijos biudžeto. „Tai nėra didelė skola. Teisėje būna formalus kriterijus teisėta-neteisėta, o socialinis kriterijus padoru-nepadoru. Tai šioje situacijoje 10-15 proc. skola yra padori. Jei ji būtų 50 proc. biudžeto, manau, tai būtų nepadori skola, bet tai – subjektyvūs kriterijai“, – kalbėjo teisininkas.
Be to, pasak jo, svarbu, kad kandidatas turėtų tų asmeninių lėšų skoloms dengti, kad nebūtų paslėpto finansavimo, o dabar atsakyti į šiuos klausimus sunku, mat kandidatai deklaruoja savo turimas pajamas, lėšas ir turtą už 2017-iuosius metus, o ne to momento, kai kandidatuoja.
Toks fokusas – ne vienas
J.Udrio teigimu, visokių tokių spragų rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose – ne viena.
Pavyzdžiui, kandidatams į merus numatyta maksimali galima savo kampanijai paaukoti suma kai kuriose savivaldybėse viršija visai rinkimų kampanijai numatytus išlaidų limitus.
Arba nėra tiksliai numatyta, ar leidžiama nuomonės formuotojams reklamuoti kandidatus nemokamai.
„O jeigu tai yra laisvosios rinkos institutai, nevyriausybinės organizacijos? Komisija man atsakė, kad tai galima, jei endorsinimas nėra pernelyg dažnas ir nereikalauja reikšmingo finansinio indėlio. Kas yra pernelyg dažnai?“ – retoriškai klausia J.Udris.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidai reikia deklaruoti kiekvieno reklaminio kvadratinio centimetro plotus, bet socialiniuose tinkluose reklama niekaip nekontroliuojama.
„Kodėl tarptautinėms žiniasklaidos priemonėms netaikomos taisyklės politinei reklamai?“ – dar vieną spragą nurodė J.Udris ir akcentavo, kad socialiniuose tinkluose sunku susekti, kas sumokėjo už reklamą.
Todėl, pasak teisininko, būtų laikas iš esmės peržiūrėti rinkimų reguliavimą Lietuvoje, nes šiandien juose „yra per daug fokusų“ arba leisti VRK laisviau interpretuoti įstatymus ir praktiką formuoti teismuose.
Dėkoja ir žada taisyti
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė sako rinkimus reglamentuojančius teisės aktus artimiausiu metu ketinama peržiūrėti iš esmės, kad tokių kolizijų neliktų.
„Reikia peržiūrėti įstatymus. Mes kaip tik dabar žiūrėsime visus rinkimų įstatymus. Gerai, kad atkreipėte dėmesį į šį reikalą. Labai keistai, kai viena dalis prieštarauja kitai. Būtinai peržiūrėsime. Susidūrėme po rinkimų su daugeliu problemų ir peržiūrėsime. VRK turi pasiūlymų, žmonės labai daug pastebėjimų atsiuntė, tai norėtume atsižvelgti. Preliminariai apsitarėme praėjusį posėdį, bet iš esmės sėsime rugsėjo mėnesį“, – 15min sakė G.Burokienė.
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė nurodė, 15min nurodė, kad komisijos atstovai ne kartą įvairiose darbo grupėse, pavyzdžiui, rengiant Rinkimų kodeksą, buvo siūlę pakeisti esamą reglamentavimą ir numatyti, kokią išlaidų limito dalį gali sudaryti kampanijos dalyvio skolos įsipareigojimai. Šiuo metu, anot jos, Seime svarstomas įstatymų pakeitimo projektų paketas.
„Siekiant didesnio kampanijos finansavimo skaidrumo, palaikome siūlymus riboti kandidatų skolos įsipareigojimus kampanijos metu“, – teigė ji.
Ne pirmas kartas
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė priminė, kad G.Nausėda – ne pirmasis, atsidūręs šiuose įstatymų spąstuose, kai aukų priimti nebegali, turi skolų, kurias apmokėdamas viršija leistiną savo kampanijai galimą skirti asmeninių lėšų limitą.
„Kalbant apie ankstesnes rinkimų kampanijas, G.Nausėda nėra vienintelis kampanijos dalyvis, baigęs politinę kampaniją su įsipareigojimais. Pavyzdžiui, 2014 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampaniją turėdamas įsipareigojimų baigė ir tuometinis kandidatas į Respublikos Prezidentus Z.Balčytis, kuris vėliau į kampanijos sąskaitą pervedė dar didesnes pinigų sumas, t. y. 117 963,90 Lt, kuomet pagal tuometinį teisinį reguliavimą kandidatas savo kampanijai galėjo paaukoti 44 640 Lt.
Kiti du tos pačios kampanijos kandidatai – A.Zuokas ir A.Paulauskas taip pat turėjo skolų, t. y. A. Zuokas turėjo 226 709,62 Lt skolų, A. Paulauskas – 222 245,56 Lt. Dar vienas tuometis kandidatas – V.Tomaševskis, jau po Respublikos Prezidento rinkimų, iki finansinės ataskaitos Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikimo, taip pat apmokėjo dalį turėtos skolos (205 416,07 Lt) iš savo asmeninės sąskaitos“, – priminė L.Matjošaitytė.
Tačiau, pasak jos, prezidento rinkimai nėra vieninteliai, po kurių kandidatai turėdavo įsipareigojimų, kurie kartu su kampanijos metu pervestomis lėšomis, viršijo leistiną kandidatų lėšų sumą.
„Kandidatai į Seimo narius turi mažesnius limitus, nei kandidatai Respublikos Prezidento rinkimuose, tačiau ir čia pasitaiko, kad kartu su skola kandidatai skiria didesnę nei 20 vidutinių mėnesinių dydžių sumą (VMDU) savo kampanijai. Pavyzdžiui, 2016 m. kandidatas į Seimo narius K.Starkevičius savo politinei kampanijai skyrė 18 581,01 Eur vietoje 15 140 Eur (20 VMDU). Iki rinkimų neviršijo leistino limito, bet po rinkimų, norėdamas sumokėti skolas, į kampanijos sąskaitą pervedė lėšų skoloms sumokėti, taip viršydamas limitą. Daugiau tokių kandidatų, kurių pervestos lėšos ir turėti skolos įsipareigojimai viršytų kampanijos limitą 2016 m. Seimo rinkimuose nebuvo. 2012 m. Seimo rinkimuose – 4“, – nurodė ji.
Šiuo atveju, G.Nausėda, kaip ir visi kiti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviai, apie padengtus skolos įsipareigojimus turės informuoti VRK.
„O komisija, savo ruožtu, gavusi tokią informaciją kreipsis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad pastaroji patikrintų, ar kampanijos dalyvis turėjo pakankamai pajamų įsipareigojimams įvykdyti“, – nurodė VRK pirmininkė.
