Taip jis kalbėjo antradienį Valstybės gynimo tarybos posėdyje Lietuvos žvalgybai pristačius saugumo situacijos vertinimą.
„(...) Rusija, jeigu jai tai pavyktų pasiekti, perlaužtų, sakykime, karo eigą Ukrainoje, be jokios abejonės, jie imtųsi įgyvendinti savo vidutinės ir ilgesnės trukmės planus, kurie yra labai ambicingi, kurie yra realiai įgyvendinami. Pabrėžiu – realiai įgyvendinami. Tai nėra deklaracijos, jie yra visu pajėgumu įgyvendinami“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė G. Nausėda.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, šiuo metu pagrindinis Kremliaus režimo prioritetas – nepralaimėti karo Ukrainoje, todėl dabar ten telkiami didžiausi pajėgumai, o Rusijos sausumos pajėgų kiekis prie NATO sienų, tarp jų ir prie Lietuvos, yra gerokai sumažėjęs.
„Taigi, vieni, dveji metai – Rusijos dėmesio koncentracija į karą Ukrainoje, na, o po to atsigręžimas visu veidu į... Negalėčiau pasakyti, kad vien tiktai į Baltijos šalis. Aš laikyčiau, kad Rusija nori mesti iššūkį visam NATO. Tam momentui mes turime būti pasiruošę“, – sakė šalies vadovas.
Beveik dvejus metus trunkanti Rusijos invazija Ukrainoje, analitikų vertinimu, atsidūrė aklavietėje, ilgai lauktam ukrainiečių kontrpuolimui pernai nesugebėjus pralaužti Kremliaus pajėgų gynybos.
Be kita ko, dėl politinių nesutarimų pastaruoju metu ėmė strigti JAV bei Europos Sąjungos finansinė parama Kyjivui.
Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija per penkis–aštuonerius metus būtų pajėgi atkurti savo prarastus pajėgumus ir užpulti NATO.
