„Tiesą sakant, šia teise aš ketinu naudotis visa apimtimi, nes tai yra mano įsipareigojimas žmonėms: Lietuvos respublikos prezidentas yra tiesiogiai žmonių išrinktas vadovas, už kurį balsavo paskutiniuose rinkimuose beveik 900 tūkstančių Lietuvos žmonių, tai, turbūt, statistiškai, keletą kartų daugiau, negu balsavo už daugiausiai balsų surinkusią partiją“, – penktadienį interviu LRT televizijai sakė G.Nausėda.
EVT susitikimuose dalyvauja šalių vadovai, tačiau teisiškai nėra reglamentuota, ar šiame formate šaliai atstovauti turi prezidentas, ar Vyriausybės vadovas. Valdantieji konservatoriai pastarosiomis savaitėmis kelia idėją keisti nusistovėjusią tradiciją, kai į ES viršūnių susitikimus vyksta prezidentas, o ne premjeras, ir žada siekti reglamentuoti atstovavimą įstatymu.
G.Nausėda tikina, kad tai galėtų prieštarauti Konstitucijai, todėl tokio įstatymo nepasirašytų.
„Lietuvos respublikos prezidentas neturi teisės pasirašyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Jeigu toks įstatymas prieštaraus Konstitucijai, žinoma, kad aš jį vetuosiu“, – sakė jis.
15min prenumeratoriams.
ir žiūrėkite be ribų.
Šalies vadovas taip pat tikina, kad šis, daugiau nei dešimtmetį nekeltas klausimas, koronaviruso pandemijos, karantino suvaržymų ir iššūkių ekonomikai kontekste neturėtų būti aktualiausias. Jo nuomone, taip gali būti siekiama nukreipti dėmesį nuo kitų aktualijų.
„Iškeliame šitą klausimą, norime padaryti jį pagrindiniu. Tai mano klausimas paprastas: ar nenorima atitraukti dėmesio nuo tų klausimų, kurie žmonėms yra svarbūs, ir užsiimti štai tokiais politinės galios žaidimais“, – svarstė jis.
Prezidentas sako, kad jis pasirengęs ir toliau su Vyriausybe derinti šalies pozicijas EVT susitikimuose, kaip yra šiuo metu.
„Šia prasme, reikėtų kalbėti apie tai, ar mes tikrai galime dirbti koordinuotai, ranka rankon. Ir aš esu pasirengęs bendradarbiauti, įgyvendinti tą mandatą, kurį man Lietuvos respublika suteikia, derinti pozicijas ir jas tvirtai ginti Briuselyje“, – tvirtino G.Nausėda.
Idėją, kad ES viršūnių susitikimuose prezidentą pakeistų premjerė Ingrida Šimonytė, keliantys kai kurie valdantieji konservatoriai argumentuoja, kad Europos Vadovų Taryboje pandemijos metu dominuoja vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai.
Premjerė I.Šimonytė teigė, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais klausimais būtų praktiškesnis, tačiau pati keisti tvarkos nereikalauja.
Savo ruožtu G.Nausėda LRT televizijai pabrėžė, kad pagal Konstituciją šalies vadovas atstovauja šaliai užsienio organizacijose ir valstybėse „nepriklausomai nuo to, kokie klausimai svarstomi – grynosios užsienio politikos ar vidaus politikos“.
-
Matas Maldeikis: Ar Nausėda neviršija įgaliojimų dalyvaudamas EVT?
-
Algis Krupavičius: Audra stiklinėje, arba kas Lietuvai gali atstovauti Europos vadovų taryboje?
-
Profesorius Tomas Janeliūnas. Prezidentas ar premjerė: kas turėtų skraidyti į Briuselį?
-
I.Šimonytė sako, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais klausimais būtų praktiškesnis
-
Ramūnas Vilpišauskas: Dar kartą apie Lietuvos vadovų dalyvavimą Europos Vadovų Taryboje
-
Premjerė: kai Vyriausybės kanceliarija koordinavo atstovavimo ES klausimus, buvo logiškiau
Anot jo, prezidentas yra atsakingas ir už dalį šalies vidaus politikos, nes, pavyzdžiui, teikia įvairias pareigūnų kandidatūras, tvirtina Vyriausybę.
Lietuvai įstojus į ES kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į Europos Vadovų Tarybą vykdavo prezidentė.
