„Manau, kad šitam sprendimui susifermentuoti tikrai yra per ankstyvas etapas“, – trečiadienį teigė prezidentas.
Taip G. Nausėda žurnalistams kalbėjo vykstant Prancūzijos rengiamam aukščiausiojo lygio susitikimui Ukrainos ir Europos saugumo klausimais, kuriame šalies vadovas dalyvauja konferenciniu skambučiu.
Anot prezidento, norint priimti sprendimą dėl karių siuntimo, privalu atsakyti į klausimą, „kokiomis sąlygomis ir kokioje stadijoje šie taikos palaikytojai galėtų atsirasti“.
„Taip, tokios diskusijos vyksta (dėl karių siuntimo – BNS), bet galimi labai įvairūs formatai. Pirma – kokiu atveju tie taikos palaikytojai būtų Ukrainoje nusiųsti, na, įsivaizduoju, kad tai galima būtų svarstyti tik taikos sudarymo arba ugnies nutraukimo scenarijumi“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, yra sakiusi, jog Lietuva galėtų siųsti į Ukrainą karius instruktorius apmokyti vietinėms pajėgoms.
„(...) dėl karių siuntimo platesnėms operacijoms tikrai dar nėra apsispręsta, o ir Lietuvoje mes esam paprašę ir Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų patarimo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Europos sąjungininkai vieningos pozicijos dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą neturi.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) sakė, kad yra pasirengęs apsvarstyti galimybę dislokuoti britų pajėgas taikai palaikyti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį vienam regioniniam laikraščiui teigė, jog nors Paryžius „nesiruošia siųsti į frontą sausumos pajėgų, kurios dalyvautų konflikte Ukrainoje“, jis svarsto galimybę siųsti „ekspertus ar net ribotą karių skaičių“ į nekonfliktines zonas, siekiant konsoliduoti ir sustiprinti Ukrainą.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad diskusijos dėl taikos palaikymo pajėgų siuntimo į Ukrainą vyksta „visiškai per anksti“.
