„Yra daugiau nei keista matyti, kad pradedame flirtuoti su režimu, kuris vykdo (...) labai didelius žiaurumus Ukrainos teritorijoje“, – atvykęs į Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimą Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Tai siunčia labai blogą signalą visiems, pirmiausia – tarptautinei bendruomenei, o taip pat ir Ukrainai“, – pridūrė jis.
G. Nausėda tvirtino, jog Ukrainos pralaimėjimas kare blogintų saugumo situaciją visoje ES.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitiko Kinijoje spalio viduryje.
V. Orbanas buvo tik antrasis Europos lyderis, susitikęs su V. Putinu nuo 2022-ųjų vasario, kai jis pradėjo invaziją į Ukrainą. 2022-ųjų balandį Rusijos prezidentas priėmė Austrijos kanclerį Karlą Nehammerį (Karlą Nehamerį).
V. Orbano poelgį viešai jau sukritikavo Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas), pareiškusi, kad šis ją nuvylė.
G. Nausėda sakė, kad „daliai šalių pradedant kurti kažkokią ypatingą diplomatijos rūšį“ su Rusija, ES turi likti vieninga ir nepasiduoti karo nuovargiui.
„Labai svarbu, ypač dabar, kritiniame karo etape, išlikti vieningiems, neskaldyti mūsų užsienio politikos, nes kitu atveju tai bus atskirų 27 šalių (užsienio – BNS) politika“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
„Neturime tam teisės“, – pridūrė jis.
„Provokatyvi laikysena“
Į ES šalių vadovų posėdį atvykęs V. Orbanas tvirtino besididžiuojantis Vengrija, kad ši gali palaikyti ryšį su Rusija ir taip „išsaugoti galimybes pasiekti taiką“.
G. Nausėda pareiškė, kad „tai šiek tiek provokatyvi laikysena“.
„Turbūt mes nepriversime žmogaus atsiprašinėti, jeigu jis to nenori, bet turime labai aiškiai pasakyti savo nuomonę“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Šalies vadovas tvirtino, kad jam nepriimtinas Vengrijos elgesys keliant ultimatumus ES ir siejant tarpusavyje nesusijusius klausimus.
„Įsivaizduokime, kad, sakykime, Lietuva, kuri šiuo metu turi problemų dėl pinigų sulaikymo dėl to, kad neįgyvendiname tam tikrų Europos Komisijos reikalavimų, staiga pradėtų torpeduoti (ES) tekstus, nesusijusius su šituo dalyku (...) ir keltų ultimatumus, kad jeigu jūs sutiksite su pinigų atlaisvinimu Lietuvai, tada mes pakeisime savo nuomonę“, – sakė G. Nausėda.
„Tai yra nebeeuropietiška pozicija, tai yra pigaus manipuliavimo, šantažo politika ir manau, kad Lietuva tokia politika niekada nesivadovaus“, – pridūrė jis.
G. Nausėda žadėjo kelti V. Orbano bendravimo su Rusijos lyderiu klausimą Europos Vadovų Taryboje ir teigė besitikintis, jog tai padatys ir „kritinis skaičius“ kitų ES šalių vadovų.
„Aš žinau, neformaliai žinau, kad daugelis yra pasipiktinę tokia laikysena, bet labai svarbu, kad tokia aiški nuomonė būtų atsinešta ir prie Europos Vadovų Tarybos stalo“, – teigė prezidentas.
Perspėja dėl rizikos prarasti laiką
G. Nausėda ES šalių vadovų susitikime žada kelti klausimus ir dėl finansinės paramos Ukrainai.
Europos Komisijai (EK) dar vasarą pasiūlius peržiūrėti Bendrijos biudžetą ir numatyti Kyjivui papildymą 50 mlrd. eurų paramą, prezidentas teigė, kad tokia pagalba nebūtų pakankama, „nebent esame pasiryžę prie šito klausimo sugrįžti, jeigu prireiktų“.
ES tęsiant diskusijas dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo, G. Nausėda toliau kartojo, jog į jį reikia įtraukti Rusijos branduolinės energetikos milžinę „Rosatom“, dronų ir kitas technologijas.
Paklaustas apie prie ES šalių vadovo klubo prisijungiantį naująjį Slovakijos premjerą Robertą Fico (Robertą Ficą), ketvirtadienį paskelbusį apie Bratislavos stabdomą karinę pagalbą Ukrainai, G. Nausėda sakė, kad Bendrijoje atsiranda vis daugiau įvairių nuomonių tada, kai ji negali sau leisti tokios prabangos.
„Jeigu dabar atsiras valstybės, kurios stabdys, net ne užkirs kelią, o stabdys (sprendimus dėl Ukrainos – BNS), tai prarasime laiko, bus labai sunku priimti sprendimus, kurie verkiant Ukrainai reikalingi šiandien“, – sakė prezidentas.
ES šalių vadovai Briuselyje susitinka Kyjivui laukiant EK išvados dėl šalies galimybių pradėti stojimo į Bendriją derybas. Savo poziciją Komisija turėtų išsakyti lapkritį, o vėliau galutinį sprendimą turėtų priimti ir bloko lyderiai.
Europos Vadovų Taryba (EVT) taip pat diskutuos dėl raginimo paskelbti vadinamąją humanitarinę pertrauką Izraelio kare su islamistų grupuote „Hamas“.
G. Nausėda žurnalistams pakartojo EVT anksčiau išsakytą poziciją, kad Izraelis turi teisę gintis, tačiau nepažeidžiant tarptautinės humanitarinės teisės.
