„Ar yra galimybė griežtinti (sankcijas – BNS) – be jokios abejonės, yra, ir mes pasisakome už tai, kad tas griežtinimas būtų vykdomas kiek galima anksčiau, nelūkuriuojant, nesitikint iš agresoriaus kažkokių sąmonės prašviesėjimų, kuomet jis staiga nustos kariauti ir grįš prie taikaus sambūvio“, – žurnalistams Kaune ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
„Deja, kad ir labai to norėtumėme, bet šiandien, turbūt, sudėtinga ir nelabai realu to tikėtis. Štai kodėl mes turime visomis įmanomomis priemonėmis veikti jo elgesį, kad jam agresyvumas, jei galima taip pasakyti, neapsimokėtų ir labiau apsimokėtų grįžti prie civilizuoto dialogo“, – pabrėžė jis.
Prezidentas sako nemanantis, jog Europos Sąjunga demonstruoja vangumą dėl naujų griežtų sankcijų, nors Bendrija ir buvo ilgai kritikuojama, kad priemonės prieš Rusiją nėra „pakankamai radikalios“.
„Tačiau kuomet mes pažvelgiame atgalios, per petį – tikrai padarėme nemažai ir sankcijų griežtumas yra beprecedentis, niekada Rusijos atžvilgiu tokios griežtos sankcijos nebuvo taikomos“, – tvirtino jis.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES anksčiau įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.
Lietuva ir kai kurios kitos šalys dabar ragina ES atsisakyti Rusijos dujų ir naftos importo.
Tikisi NATO sprendimų
Anot G.Nausėdos, Lietuvos partneriai NATO, ypač turintys „tamprius istorinius ryšius“, vertina situaciją realistiškai ir yra pasirengę padėti Lietuvai.
Anot jo, prie to prisideda ir pačios Lietuvos žingsniai didinant gynybos biudžetą, gerinant infrastruktūrą sąjungininkų pajėgų priėmimui, poligonų plėtra.
Prezidentas sako besitikintis konkretesnių sprendimų dėl rytinio NATO flango, taip pat ir Lietuvos gynybos stiprinimo jau birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Tikimės tiek JAV sprendimų padidinti atstovavimą ir buvimą čia, tiek ir ypatingai daug tikimės iš priešakinėms pajėgoms vadovaujančios Vokietijos“, – kalbėjo jis.
Anot G.Nausėdos, tikimasi sprendimų ir dėl Lietuvos oro erdvės gynybos.
„Apie tai taip pat kalbame. Čia mes tikrai, aš galvoju, sulauksime tam tikrų signalų iš NATO, nes šį dalyką akcentuojame nuolat: oro policijos misija yra svarbi, bet šiandien mums reikia pereiti į kokybiškai aukštesnį laiptelį. Pagaliau, taip demonstruoja ir karo Ukrainoje patirtis“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidento teigimu, Lietuva su NATO partneriais kalba apie kelias galimas gynybos sistemas.
„Mes kalbame ir apie sistemas žemė-oras ir oras-oras. Iš tikrųjų, tos žemė-oras sistemos savo ruožtu diferencijuojamos pagal atstumus, pagal aukštį. Tai yra brangu, tai, be jokios abejonės, yra deficitiška“, – teigė jis.
Pokalbiuose su NATO vadovybe G.Nausėda sako akcentuojantis, kad Baltijos regionas yra „didelėje raudonoje rizikos zonoje“ bei ragina NATO nustatyti prioritetus, jog palaipsniui į regioną ateitų „priešlėktuvinė ir antiraketinė gynyba“.
„Apie tai taip pat kalbame. Čia mes tikrai, aš galvoju, sulauksime tam tikrų signalų iš NATO, nes šį dalyką akcentuojame nuolat: oro policijos misija yra svarbi, bet šiandien mums reikia pereiti į kokybiškai aukštesnį laiptelį. Pagaliau, taip demonstruoja ir karo Ukrainoje patirtis“, – kalbėjo šalies vadovas.
Po Rusijos invazijos NATO jau atsiuntė papildomų karių į Lietuvą, tačiau Lietuvos pareigūnai tikisi, kad jis augs dar kelis kartus.
Lietuva, Latvija ir Estija neturi savo naikintuvų, todėl Aljanso šalys regione vykdo oro policijos misiją. Baltijos šalys prašo, kad esant poreikiui ji būtų pertvarkoma į oro gynybos misiją – tai reikštų, kad Baltijos valstybėse budintys naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
Taip pat prašoma sąjungininkų į regioną atsiųsti daugiau antžeminių oro gynybos sistemų.