Savo kalboje G.Nausėda pabrėžė, kad ši Seimo pavasario sesija bus kitokia – paženklinta nusikalstamos agresijos žyme.
Anot jo, kruvinas Rusijos karas Ukrainoje prasidėjo nepaisant mūsų geriausių norų ir pastangų. Prieš dvi savaites pabudome radikaliai pasikeitusiame pasaulyje.
„Šiandien priešo tankai rieda Ukrainos gatvėmis. Artilerijos sviediniai, bombos ir raketos griauna Ukrainos daugiabučius, ligonines, mokyklas. Žūsta taikūs, niekuo dėti Ukrainos žmonės.
Tačiau visi jau supratome – šis karas, nors tiesiogiai jame nedalyvaujame, – taip pat ir mūsų karas. Todėl kartu su visu laisvuoju pasauliu einame į pagalbą kovojančiai Ukrainai“, – sakė prezidentas.
G.Nausėdos teigimu, jau tapome liudininkais įspūdingų pokyčių daugelyje Europos ir viso pasaulio sostinių. Matėme istorinius sprendimus dėl ginklų tiekimo Ukrainai ir agresoriams pritaikytas beprecedentes tarptautines sankcijas.
Sulaukėme papildomų NATO pajėgų, pasirengusių ginti Aljanso rytinio flango valstybes.
Nurodė dvi darbų kryptis
Šalies vadovas pažymėjo, kad Rusijos agresijos akivaizdoje privalome nenuleisti rankų ir toliau intensyviai dirbti dviem pagrindinėmis kryptimis.
Jis sakė, kad pirma, mūsų pareiga – padėti ukrainiečiams. Jau dabar aktyviai remiame juos, telkdami tarptautinę bendruomenę, taip pat padedame ginklais ir humanitarine pagalba.
„Taip pat privalome priimti ukrainiečius karo pabėgėlius ir jais pasirūpinti: užtikrinti socialinę ir sveikatos apsaugą, švietimo bei kultūros paslaugas vaikams ir užimtumą suaugusiesiems. Antra, turime dar daugiau padaryti, kurdami Lietuvos ir jos žmonių gerovę, atsparumą bei saugumą“, – mano G.Nausėda.
Jis aiškino sieksiąs naujo nacionalinio susitarimo dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos, kuris atspindėtų esmingai pasikeitusią situaciją.
„Vakar dienos būdai, priemonės ir tempas nebetinka atsakyti į šiandienos grėsmes. Visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – turime rengtis totalinei visuotinei gynybai. Baltijos šalys turi būti sustiprintos ir įtvirtintos taip, kad niekam nebeliktų erdvės apsiskaičiuoti“, – pabrėžė prezidentas.
G.Nausėda pakartojo, kad privalome gerokai sparčiau didinti gynybos biudžetą. Šiemet – iki 2,5 proc., o artimiausiais metais – iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jis nurodė, kad turime atnaujinti ginkluotę, plėsti kariuomenės rezervą, užpildyti sandėlius, stiprinti visuomenės pasirengimą priešintis. Būtina nedelsiant stiprinti oro gynybą, taip pat plėtoti karinę infrastruktūrą, kuri leistų mums priimti dar daugiau NATO pajėgų.
Akcentavo dėmesį infliacijai
Kartu G.Nausėda akcentavo, kad mūsų pareiga – pasirūpinti ir ekonominiu bei socialiniu Tėvynės saugumu.
Jo akimis, Lietuvos žmonių gerovę turi užtikrinti kokybiškas švietimas, socialinė ir sveikatos apsauga, gyvybinga kultūra, taip pat teisingumo įgyvendinimas ir ūkio augimas. Valstybės ir savivaldos institucijos turi būti pasirengusios efektyviai veikti krizių sąlygomis ir atsverti neigiamą jų poveikį. Tai reiškia, kad poreikis anksčiau žadėtoms reformoms toliau auga.
„Atskiro dėmesio nusipelno infliacija. Rusijos karas prieš Ukrainą ir jį lydinčios tarptautinės sankcijos jau lemia energetinių produktų kainų augimą. Tai vis labiau atsilieps maisto ir kitų prekių, paslaugų kainoms Lietuvoje.
Tačiau mūsų valstybė šiandien pajėgi sušvelninti infliacijos šoką. Turime apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Tam reikalingų fiskalinių priemonių priėmimas turėtų būti vienas svarbiausių Seimo pavasario sesijos darbų“, – įsitikinęs valstybės vadovas.
Pasak G.Nausėdos, Lietuvos pilietinė visuomenė pastarosiomis dienomis dar kartą pademonstravo savo galią ir solidarumą.
Sudėtingų iššūkių akivaizdoje valdžios institucijos, jo nuomone, turi ne žengti iš paskos, bet rodyti pavyzdį savo sprendimais.
„Todėl kreipiuosi į visus tautos atstovus. Kiekvienam iš jūsų tenka nepaprastai atsakingas darbas. Kiekvienas savo sprendimais lemiate nepriklausomos Lietuvos valstybės ateitį. Kviečiu jus susitelkti, pamiršti nesutarimus ir bendromis jėgomis dirbti Lietuvai“, – kalbėdamas Seime sakė G.Nausėda.
Karas tęsiasi trečia savaitė
Ketvirtadienį Seimas susirinko į pavasario sesiją.
Pirmojo plenarinio posėdžio metu ketinama spręsti dėl nepaprastosios padėties šalyje pratęsimo, svarstyti lėšų didinimą krašto apsaugai, palaikyti Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare.
Ukrainoje trečią savaitę vyksta Rusijos pradėtas karas.
Rusijos pajėgos ir toliau mėgina pulti įvairiomis kryptimis, tačiau be didelių pasiekimų, o kai kur ukrainiečiai perėjo į kontrpuolimą, tvirtina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Tuo metu Rusija pagaliau pripažino, kad kare dalyvauja ir jos šauktiniai, o tai neva pažeidė prieš invaziją Vladimiro Putino duotą nurodymą karo vadams. V.Putinas nurodė atlikti tyrimą ir nubausti kaltuosius.
Ketvirtadienį Turkijoje susitiks Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Dmytro Kuleba.
