Taip jis kalbėjo teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams.
„Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina. Šitoje sistemoje nėra skaidrumo, nėra kontrolės mechanizmo, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė šalies vadovas. – Problema egzistuoja dėl to, kad mes traktuojame savivaldybės tarybos nario darbą kaip savotišką užklasinę veiklą, bet taip nėra.“
Pasak G.Nausėdos, savivaldybių tarybų nariams mokamas atlygis už išdirbtas valandas „neapima visos paletės, viso spektro tarybos nario veiklos, nes yra ir pasiruošimas posėdžiams, dalyvavimas neformaliuose susitikimuose, susitikimuose su rinkėjais“.
„Todėl aš manau, kad vertėtų kalbėti apie galimą fiksuotą sumą, kurią mokame kaip atlygį už darbą. Galbūt diferencijuojant, priklausomai nuo darbo intensyvumo. Natūralu, savivaldybės yra skirtingos“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad taip pat turėtų būti numatyta fiksuota suma kanceliarinėms išlaidoms arba „sudarytos sąlygos apsirūpinti reikiamais dalykais, kurie būtini kasdieniam darbui“.
„Šia linkme, aš tikiuosi, ir eisime. Matau jau teikiamus pakankamai konstruktyvius pasiūlymus, norėtųsi, kad visa tai virstų įstatymine iniciatyva, kuri vėliau būtų logiškai pabaigta iki įstatymo pasirašymo“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šalies vadovas sakė, jog svarstytų galimybę pats teikti įstatyminius pasiūlymus, jei dėl jų nepavyktų sutarti parlamentarams.
„Bet matydamas dinamiką, pačios Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyvumą ir pripažinimą, kad tai yra problema, aš esu nusiteikęs optimistiškai ir manau, kad sprendimai bus surasti“, – sakė prezidentas.
Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį po susitikimo su naujai išrinktais merais žurnalistams teigė, jog išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.
BNS kalbinti parlamentinių partijų lyderiai šią savaitę taip pat teigė matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip.
Seimo Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Vilius Semeška trečiadienį pristatė siūlymą nustatyti viršutinę išmokų ribą savivaldybių tarybų nariams už jų veiklą, taip pat – baigtinį išlaidų, kurioms kompensuojamos kaip susijusios su tarybos nario veikla, sąrašą.
Prieš kurį laiką visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas paskelbė kelis galimo piktnaudžiavimo išmokomis atvejus, pagal jo pareiškimus teisėsauga yra pradėjusi kelis ikiteisminius tyrimus.
Šiemet kovą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas antikorupcinis vertinimas atskleidė, kad skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamos išmokos už darbą skiriasi 25 kartus, ne visur prašoma išlaidas pagrindžiančių dokumentų, palikta spraga gauti dvigubą atlyginimą.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, tarybos nariams mokamas ne nuolatinis atlyginimas, o atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.
Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.
STT vertinimu, tarybos savo nuožiūra per plačiai taiko galimas kompensuoti išlaidas, dėl to kai kurios jų gali būti skiriamos nepagrįstai.
Analizė parodė, jog didžiausios savivaldos politikų išlaidos yra susijusios su transportu, dažniausiai – su degalų pirkimu.
