G.Nausėdą stebina požiūris į infliaciją: ją jaučia dauguma, tai – ir nacionalinio saugumo klausimas

Trečiadienį G.Nausėda surengė spaudos konferenciją.

Ją prezidentas pradėjo nuo pasisakymo apie neformalų Europos Vadovų Tarybos susitikimą praėjusią savaitę Prancūzijoje, kuriame svarstytos gynybos ir energetikos temos.

Energetikos srityje, anot prezidento, reikia atmesti visas iliuzijas ir gyventi be Rusijos išteklių.

Kalbėdamas apie gynybą, jis sakė, kad atsiranda akcentai, jog šioje srityje Europai reikia labiau atliepti savo poreikius.

Versalyje, G.Nausėdos teigimu, patvirtinta, kad Ukrainai atveriamos durys į Europos Sąjungą. Kartu jis sakė, kad susitikimas užtruko bent penkias valandas. Lietuva, kaip aiškino prezidentas, siekė įtvirtinti reikiamas dokumento nuostatas dėl šiuo metu kariaujančios šalies.

Kandidato statusas Ukrainai galėtų būti suteiktas, bet Europos Sąjungoje dar yra dėl to skepticizmo likučių. Juos esą reikia įveikti.

Po Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerų vizito Kyjive, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė ir kitų valstybių lyderius atvykti. Tiesa, pridūrė, kad tai nėra saugu.

G.Nausėda tikino, kad yra pasirengęs vykti ir su kitų valstybių vadovais. Jis priminė, kad su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Kyjive lankėsi karo išvakarėse. Kartu šalies vadovas pažymėjo, kad Ukrainai svarbūs ne tik vizitai, bet ir tolesnė visokeriopa parama.

G.Nausėda dalyvavo Jungtinių ekspedicinių pajėgų susitikime Londone. Šiame formate dalyvauja ne tik Baltijos valstybės, bet ir kitos Europos šalys, tarkime, Danija, Nyderlandai.

Prezidentas akcentavo, kad Lietuva suinteresuota, jog šių pajėgų pratybų būtų kuo daugiau. Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, jo nuomone, pasirengęs suteikti reikiamą palaikymą.

Prezidentūroje Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija

+12

Kitų valstybių pavyzdys

Klausiamas, kaip vertina pokyčius, atsirasiančius ekonomikoje, G.Nausėda pabrėžė, kad privalome įgyvendinti švietimo, sveikatos apsaugos sistemų reformas. Tačiau jį stebina požiūris į infliaciją.

Kitos valstybės, kaip kalbėjo jis, pereina jau prie antrojo kainų augimo pasekmių švelninimo paketo.

Prezidentūros užsakymu buvo atlikta apklausa. Jos rezultatai esą parodė, kad 90 proc. gyventojų jaučia kainų augimą. Todėl, kaip sakė G.Nausėda, būtini sprendimai.

Šalies vadovas pabrėžė, kad su pačia infliacija kovoti negalime. Ją lemia priežastys, kurių paveikti Lietuvoje neturime instrumentų.

Pavyzdžiui, neturime monetarinės politikos, kurią galėtume panaudoti infliacijai stabdyti, mokesčių politikoje rezervai esą irgi riboti.

Todėl reikia galvoti, kaip galima kompensuoti augančią infliaciją. Jis sakė lauksiantis kitų politikų siūlymų.

„Galimas dalykas, kad bus grįžta prie tų pačių siūlymų, kuriuos ir mes pateikėme. Juo labiau kad vienas iš mūsų siūlymų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo praėjo, nors ir gana sunkiai. Man bus labai įdomu pažiūrėti į antrąjį balsavimą šiuo klausimu“, – komentavo jis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Lietuvių pirkiniai Lenkijoje

Taip pat prezidentas pažymėjo nesuprantantis, kodėl Seime buvo atmestas jo siūlymas dėl vienkartinių išmokų besiverčiantiems skurdžiausiai.

„Tiesą sakant, įdomu, kokiais argumentais, pavyzdžiui, atvirais argumentais, būtų galima paneigti, kad toks sprendimas šiandien yra nereikalingas. Kaip ir tas pats NPD klausimas. Tačiau esu atviras ir kitiems pasiūlymams, šiandien neturėtų būti jokios priemonės tabu, taip pat ir galbūt tokios priemonės, kurias anksčiau nurašydavome, sakydavome, kad tai netradicinės, kad tai neduos to efekto ir panašiai. Šiandien žmonėms reikia mūsų realios pagalbos, nes tai yra ne tik ekonominis ir socialinis klausimas“, – kalbėjo jis.

Šiandien neturėtų būti jokios priemonės tabu.

G.Nausėdos akimis, kainų augimo pasekmių švelninimas yra ir nacionalinio saugumo klausimas.

Anot jo, žmonės, kurie mato valstybės rūpestį jais, pavojaus valandą tikrai supras, jog ir valstybei reikia padėti.

Valstybė, prezidento teigimu, turi demonstruoti solidarumą su žmonėmis, nenusišalinti, neatsikalbinėti ir neieškoti priežasčių, kodėl esą negali švelninti kainų smūgio.

Kalbėdamas konkrečiai apie dujų ir elektros kainas, kurios jau išaugo ir dar, kaip prognozuojama, gali smarkai didėti, G.Nausėda sakė, kad tai irgi skaudus klausimas.

Anot jo, jau nebeturime rezervų paveikti elektros ir dujų kainas. Tačiau kuo toliau jos auga, tuo mažiau bendrovės, tiekiančios šią energiją, gali prisiimti tą naštą ant savo pečių. Čia, kaip nurodė G.Nausėda, taip pat reikia kompensuoti kainų augimo padarinius.