Prie apskritojo stalo vadovai susėdo apie 18 valandą Lietuvos laiku – pusantros valandos vėliau nei planuota, užsitęsus užkulisinėms dvišalėms konsultacijoms.
Ketvirtadienį galutinis sutarimas mažai tikėtinas, todėl galimi keli variantai – biudžeto projektas gali būti atnaujintas naujam derybų raundui penktadienį arba kitam viršūnių susitikimui, kuris galėtų įvykti kažkuriuo metu tarp kovo ir gegužės.
Diskusijos dėl biudžeto tęsiasi jau kelerius metus. Pirmąjį pasiūlymą 2018 metais pateikė Europos Komisija, vėliau jį atnaujino ES pirmininkaujanti Suomija, o paskutinį projektą praėjusią savaitę pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis.
Naujausias projektas leistų Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų kol kas nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų augimo tempo.
Šiuo metu lietuvių tiesioginės išmokos siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus.
Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.
Susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G.Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.
„Mes jiems bedame pirštu, kad yra dar 2013 metų Europos Vadovų Tarybos pažadas 196 eurus taikyti jau nuo 2021 metų, ir nuo to atsispiriant mes galime eiti link šimto procentų. Kokiu tempu, čia jau skonio klausimas, bet mes negalime laukti tokiu tempu kaip dabar, kad 2040-kažkelintais metais (būtų suvienodinta),“, – kalbėjo prezidentas.
Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o suma buvo nustatyta pagal 2009 metų duomenis.
Sanglaudos finansavimą galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių.
Projekte numatyta, kad kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad suma Lietuvai siektų apie 180 mln. eurų.
G. Nausėda teigė, kad tai žingsnis teigiama kryptimi, tačiau kompensacija turėtų būti didesnė.
„Labai gerai, kad atsižvelgė į mūsų depopuliacijos arba gyventojų skaičiaus mažėjimo argumentą, tačiau tai, kas buvo pasiūlyta – 71 ar 72 eurai žmogui per metus – tai nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad Lietuva turi teisę reikalauti kompensacijos, nes išvykę lietuviai prisidėjo prie kitų Europos šalių gerovės.
„Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos“, – kalbėjo prezidentas.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas sukritikavo tokius pareiškimus – jo vertinimu, tai politiškai trumparegiška retorika, galinti paskatinti abejones dėl narystės.
„Idėja susieti emigraciją su ES biudžeto išmokomis sukarikatūrina Lietuvos narystę ES ir gali galiausiai atvesti prie toksiškų ginčų apie tai, kas ką išnaudojo ES, vykstant prekybai, paslaugų teikimui, investicijoms, žmonių migracijai bendrojoje rinkoje ir ar apskritai verta būti ES, jei gauname vis mažiau iš ES biudžeto. Tokios sąsajos ydingos ekonominiu požiūriu ir politiškai trumparegiškos“, – BNS teigė jis.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Europos Komisija siūlė kiek daugiau pinigų, bet kartu norėjo užkrauti didesnius įpareigojimus ir Lietuvos biudžetui – atitinkamai 552 mln. ir 20 proc. Lietuvos Vyriausybė prašė 780 mln. eurų.
Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.
Derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų kuo didesnis.
Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.
G.Nausėda prieš prasidedant deryboms sakė nenorintis prognozuoti, ar šiame viršūnių susitikime pavyks pasiekti sutarimą.
„Nenoriu vertinti tų šansų, tikrai žinau, kad bus intensyvus darbas, pirmiausia dvišaliu formatu, bet bus apie ką pakalbėti ir prie bendrojo apvalaus stalo“, – kalbėjo prezidentas.
