Abiejų šalių prezidentai taip pat kalbėjosi apie vakcinų nuo COVID-19 tiekimą, dvišalius santykius.
Kaip rašoma Prezidentūros pranešime, Lenkijos ir Lietuvos vadovai, kalbėdami apie Rytų partnerystę, ypač daug dėmesio skyrė situacijai Ukrainoje ir Baltarusijoje.
G.Nausėda ir A.Duda teigė vieningai remiantys Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir kovą su nedraugiškų šalių dezinformacija bei propaganda.
Šalių vadovai taip pat išreiškė solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene, kovojančia už demokratinius rinkimus ir žmogaus teises. Anot jų, būtina sutelktomis jėgomis remti ilgalaikę demokratiškos Baltarusijos viziją.
Lenkijos ir Lietuvos vadovai taip pat kalbėjosi apie situaciją Rusijoje po opozicionieriaus, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo.
„Žmogaus teisių testo Rusija neišlaikė“, – pranešime cituojamas G.Nausėda.
Prezidentas taip pat pabrėžė Lietuvos bei Lenkijos raginimą Rusijai paleisti neteisėtai įkalintus Rusijos piliečius. Vadovai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl neseniai įvykusio užsienio valstybių diplomatų išsiuntimo iš Rusijos.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau penktadienį pranešė, kad keletas diplomatų iš Švedijos, Lenkijos ir Vokietijos, „dalyvavusių neteisėtose akcijose, remiantis Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių... paskelbti persona non grata“ ir turės artimiausiu laiku palikti šalį.
Kaip nurodoma pranešime, taip pat tartasi dėl Rytų partnerystės forumo organizavimo antroje šių metų pusėje.
„Konstatuota, kad lyderių susitikimo ašis turėtų būti sprendimų paieška, siekiant sustiprinti Rytų partnerystės valstybių pilietinę visuomenę, teisinės viršenybės principus. Sutarta forume siekti pasirašyti bendrą deklaraciją, kurioje būtų įtvirtinta ambicinga būsimos Rytų partnerystės iniciatyvų darbotvarkė“, – informuoja Prezidentūra.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Europos Sąjungos iniciatyva sukurta Rytų partnerystės programa skirta nubrėžti santykius su šešiomis posovietinėmis valstybėmis – Sakartvelu, Moldova, Ukraina, Armėnija, Baltarusija ir Azerbaidžanu – siekiant sukurti platformą bendradarbiauti demokratijos vystymo, prekybos, ekonominės strategijos, žmonių judėjimo ir kitais klausimais.
Skambučio metu pabrėžtas sutarimas dėl projekto „RailBaltic“ projekto įgyvendinimo, kurio viena pagrindinių sąlygų – deramo finansavimo iš ES užtikrinimas. Sutarta vadovautis 2020-ųjų liepą Europos Vadovų Taryboje pasiektais daugiametės finansinės programos susitarimais.
Pokalbyje buvo pasikeista nuomonėmis dėl būtinybės išplėsti vakcinų gamybos pajėgumus, užtikrinti jų savalaikį paskirstymą valstybėms narėms ir padidinti vakcinų prieinamumą ES kaimyninėms valstybėms. Vadovai sutarė, kad tikslas pasiekti kolektyvinį imunitetą vasarą yra ambicingas, tačiau realistiškas.
Aptariant regioninio saugumo situaciją, akcentuotas transatlantinio ryšio stiprinimas, būtinas užtikrinti Baltijos šalių ir Lenkijos saugumui. Apsikeista planais, kaip stiprinti bendradarbiavimą su JAV ir naująja šalies administracija.
Vadovai sutarė rengti pirmąją Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybą šiais metais.
