Jis penktadienį Vilniuje susitiko su Suomijos vadovu Sauliu Niinisto.
„Dar kartą išreiškiu tvirtą Lietuvos paramą Suomijos narystei NATO ir tikiuosi, kad tai atsitiks dar iki Vilniaus viršūnių susitikimo kitų metų liepos mėnesį. Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO, mūsų nuomone, tikrai sustiprins regioninį saugumą“, – bendroje spaudos konferencijoje penktadienį sakė G.Nausėda.
Kaip informavo Prezidentūra, G.Nausėda su S.Niinisto aptarė saugumo situaciją Europoje, Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir paramą šiai šaliai. Aptarti Suomijos narystės NATO ir bendradarbiavimo Europos Sąjungoje, taip pat dvišaliai klausimai.
Lietuvos prezidentas susitikime teigė, kad Šiaurės ir Baltijos šalių šeimoje ir plačiau – Europos Sąjungoje – Suomiją ir Lietuvą vienija tos pačios vertybės ir tikslai: pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms bei demokratiniams principams, geopolitinis regiono saugumas, žalioji energetika, infrastruktūrinės Šiaurės ir Pietų jungtys.
Lietuvos vadovas padėkojo Suomijos prezidentui už suteiktą paramą Baltarusijos režimo sukeltos nelegalios migracijos krizės metu.
Susitikime daugiausia dėmesio skirta saugumo situacijai Europoje ir Baltijos regione aptarti.
„NATO viršūnių susitikime Madride priimti sprendimai yra aiškus įsipareigojimas iš esmės sustiprinti NATO atgrasymą ir gynybą. Šių sprendimų įgyvendinimas – labai svarbus, jis demonstruoja Aljanso ryžtą, stiprybę ir vienybę Rusijos agresijos akivaizdoje. Privalome stiprinti rytinį NATO flangą, tokiu būdu užtikrinant viso mūsų regiono saugumą“, – sakė G.Nausėda.
Lietuvos ir Suomijos prezidentai taip pat aptarė Rusijos karą Ukrainoje ir Europos atsaką. Vadovai sutarė dėl poreikio stiprinti spaudimą Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai, parengiant 9-ąjį ES sankcijų paketą. Taip pat dėl būtinybės toliau didinti karinę, humanitarinę, finansinę ir politinę paramą Ukrainai.
Susitikime aptartas siekis steigti specialųjį tribunolą Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje tirti.
Pasak Prezidentūros, susitikime taip pat aptartas bendradarbiavimas Europos Sąjungoje: energetinio saugumo ir kainų, Europos istorinės atminties, migracijos klausimai.
Kalbėdamas energetikos tema, Lietuvos vadovas akcentavo, kad Maskva naudoja energijos tiekimą kaip įrankį Europai šantažuoti, todėl privalome užtikrinti ES energetinę nepriklausomybę ir atsparumą, sutarti dėl ES priemonių kovojant su išaugusiomis energijos išteklių kainomis, diversifikuoti ES energijos šaltinius ir investuoti į energetinį saugumą.
S.Niinisto vizitas į Lietuvą planuotas pernai lapkritį, bet dėl jo ligos buvo atidėtas.
Gegužę Suomija ir Švedija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas netruks ilgai, tačiau Turkija jau kurį laiką jį vilkina.
Ankara kaltina šias dvi šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).
Birželį trys šalys pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.
Helsinkio ir Stokholmo narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių. Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
Ankara spalio pradžioje perspėjo nepatvirtinsianti šių dviejų šalių narystės, kol nebus ištesėti jai duoti pažadai.
