„Tai bus vienas iš tų klausimų, kuriais reiks dirbti, ko gero, labiausiai per šiuos likusius mėnesius iki NATO viršūnių susitikimo“, – BNS ketvirtadienį Berlyne sakė šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad kol kas vieningo sutarimo tarp Aljanso narių nėra.
„Visi norime, kad Ukraina gautų labai aiškius, apčiuopiamus signalus dėl savo narystės. Kita vertus, suprantame, kad tai negali vykti karo sąlygomis, – teigė G.Nausėda. – Kadangi sprendimas priimamas vienbalsiškai, mums reikės susiderinti.“
Prezidentas akcentavo, kad NATO nebegali kartoti „visiems pabodusių frazių“ apie Aljanso atvirų durų politiką, tačiau sakė kol kas nenorintis kalbėti apie konkrečias galimas formuluotes, kurios nuguls į deklaraciją.
„Norėčiau, kad būtų aiškus signalas dėl galimybių priartėti prie NATO struktūros ir matyti Ukrainos vietą bendroje saugumo architektūroje“, – teigė Lietuvos vadovas.
Lietuvos Seimas rezoliucijoje yra įtvirtinęs siekį, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta tapti NATO nare, tačiau derybas vykdančių šalies pareigūnų ambicijos yra kuklesnės. Jie siūlo Kyjivo integraciją į NATO vykdyti palaipsniui atskirose srityse, suprantant galimą sąjungininkų skepticizmą dėl kariaujančios šalies kvietimo į Aljansą.
Tuo metu dalis didžiųjų Vakarų šalių teigia, kad šiuo metu dėmesys turėtų būti sutelktas į praktinę pagalbą Kyjivui, o ne politinius pareiškimus, nors ir sutinka, kad Ukraina turi teisę galiausiai tapti NATO nare.
Vis dėlto Ukraina tokią poziciją kategoriškai atmeta ir teigia, jog politinę ir praktinę pagalbą galima suderinti ir jų nederėtų priešinti.