„Šiandien svarbiausia yra apsispręsti, kokį biudžeto deficitą mes galime leisti nesukeldami pavojaus valstybės finansiniam stabilumui, bet kita vertus, suteikdami galimybę išgyventi ypatingai sudėtingus artimiausius mėnesius mūsų žmonėms ir mūsų verslui. Nuolat kartoju – ne tik žmones, bet ir verslą, kadangi verslas taip pat yra žmonės“, – po susitikimo su Seimo valdyba penktadienį sakė šalies vadovas.
Anot G.Nausėdos, svarbu, kad rudenį „visi vieningai sutartumėme dėl vieno prioriteto – dėl itin aukštų energetinių kainų poveikio mūsų namų ūkiams ir verslui“. Įgyvendinant šį prioritetą jis ragina „sulaikyti tam tikrų kitų viešųjų išlaidų didinimą kitiems tikslams“.
Pasak jo, „stebuklingų receptų nėra“ ir išaugusias elektros ir dujų kainas reikės kompensuoti, tačiau pagrindinės diskusijos vyksta dėl to, kokio dydžio subsidijas taikyti.
„Pagrindinis diskusinis klausimas, kokiame lygyje subsidijuoti, ar subsidijuoti, pavyzdžiui, 24, 33 ar 40 centų už vieną kilovatvalandę. Nuo to priklauso labai daug kas, pirmiausia – mūsų žmonių finansinės galimybės. Jei žmonės išleis visus savo pinigus ir dar santaupas energetikos sąskaitoms apmokėti, galime įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsu verslu: parduotuvėje nebus pirkėjų, nebus perkamos kitos prekės, paslaugos, mes patirsime tikrai gilią recesiją“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot jo, diskusijos dėl kompensacijų dydžio turėtų vykti vertinant, kokia našta būtų biudžetui, tačiau šalies vadovas mano, kad reikėtų kompensuoti iki 24 centų už kilovatvalandę visiems vartotojams.
Jis teigė paprašęs Vyriausybės pateikti skaičiavimus, kiek kainuotų kompensacijos visais trimis minėtais scenarijais, įskaitant ir galimybę nustatyti ne daugiau nei 150 kilovatvalandžių limitą per mėnesį.
„Jei išaiškėtų, kad vis dėlto išlaidos yra nepakeliamai didelės, mes galime įvesti ir šį komponentą, kuris, viena vertus, yra socialinis komponentas – namų ūkiai, kurie suvartoja mažiau, galimas dalykas, jų ir finansinis pajėgumas yra mažesnis. Kita vertus, 150 ar panašus kilovatvalandžių limitas suteikia ir tam tikras paskatas taupyti tiems, kas vartoja daugiau“, – sakė jis.
„Bet pirminis pasiūlymas buvo būtent horizontalus, taikytinas visiems, remiantis argumentu, kad mes jau anksčiau pasiuntėme signalus mūsų visuomenei pereiti prie modernesnių šildymo formų, įgyvendinti šilumos siurblius namų ūkiuose, pereiti prie elektromobilių. Remiantis šiuo principu, būtų nelabai teisinga, jei mes dabar šituos namų ūkius pastatytumėme į sudėtingesnę situaciją“, – pabrėžė G.Nausėda.
Anot jo, būtinos ir kitos priemonės, numatančios tolesnį gyventojų pajamų didėjimą, nes „nuo šių sprendimų priklausys vidinis mūsų valstybės nacionalinis saugumas“.
„Man, tikrai išpažįstančiam gerovės valstybės principą, yra nepaprastai svarbu, kad toliau augtų minimali mėnesio alga, kad didėtų neapmokestinamasis pajamų dydis, kad didėtų socialinių išmokų baziniai dydžiai, vaiko pinigai. Visa tai reikia vertinti biudžeto kontekste, įvertinti, kiek mes galime leisti. Bet aš tikrai manau, kad mes šiandien vis dar galime leisti įgyvendinti socialinės politikos principus“, – tvirtino G.Nausėda.
G.Nausėda kaip rudens sesijos prioritetus įvardijo ir Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimus, nustatant didesnius skolinimosi limitus savivaldybių investicijoms, teismų reformą, taip pat politinių partijų susitarimus dėl saugumo, užsienio politikos.
„Matome, kad partijoms dar sunku surasti bendrą vardiklį, nors atrodo, kad jos jau visai netoli to. Tačiau sutarimas, ypatingai dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, dėl nacionalinio saugumo principų ir dėl užsienio politikos krypčių yra labai svarbus tiek tarp valdžios institucijų, tiek tarp politinių partijų. Tikiuosi, kad jis bus pasiektas“, – sakė G.Nausėda.
Matome, kad partijoms dar sunku surasti bendrą vardiklį, nors atrodo, kad jos jau visai netoli to.
Anot jo, šią savaitę Vyriausybės pateikta išvada dėl 2021 metų pabaigoje pateiktų Fiskalinės drausmės įstatymų „yra pozityvi“.
„Tikiuosi, kad tai suteiks papildomą gerą stimulą judėti į priekį ir pagaliau padaryti tą darbą, kurio labai laukia savivaldybės ir, neabejoju, jų žmonės“, – kalbėjo G.Nausėda.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prioritetais taip pat teigė matanti energetikos kainų amortizavimą, šalies saugumo užtikrinimą.
„Pagrindinis rudens sesijos prioritetas yra užtikrinimas Lietuvos žmonių saugumo tiek nuo išorės pavojų, tiek nuo problemų, kurios visų pirma sukeltos Rusijos agresijos prieš Ukrainą, žinoma, socialinės atskirties mažinimo, žmogaus teisių stiprinimo. Matyt, dėl prioritetų mes iš esmės visi sutariame, kad esminis rudens darbas yra biudžeto svarstymas ir priėmimas, jame prioritetas bus skirtas energetinių kainų šoko mobilizavimui“, – sakė parlamento vadovė.
Į Seimo rudens sesiją parlamentarai, kaip nustato Konstitucija, rinksis rugsėjo 10-ąją, šeštadienį.
Per pirmąjį posėdį bus pateiktas sesijos darbų programos projektas, savo svarbiausius projektus apžvelgs Seimo frakcijos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Sesijoje tarp pagrindinių rudens Seimo darbų numatoma patvirtinti 2023 metų valstybės biudžetą, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus bei priimti susijusius teisės aktus.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos, planuojama surengti daugiau kaip 45 posėdžius. Iš jų trys bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.
