„Prezidentas sveikina Seime prasidėjusią diskusiją siekiant įstatymais reglamentuoti bendrai gyvenančių asmenų teises“, – BNS informavo Prezidentūra.
Anot jos, G.Nausėda pažymi, kad registruoti „iš esmės du skirtingi problemos sprendimo variantai“, todėl laukia pozicijų derinimo etapas.
„Prezidentas labiausiai norėtų, kad jis vyktų išlaikant pagarbą vienas kitam. Įstatymo detales komentuoti šiandien anksti, nes neaišku, koks bus jo galutinis variantas“, – teigiama komentare.
„Prezidentui svarbu pažymėti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į jo anksčiau išsakytas pastabas ir pasiūlymus ir parengė projektą, kuriuo vienos lyties asmenų sąjungų teisinė apsauga reglamentuojama nepažeidžiant Konstitucijos 38 straipsnio“, – pabrėžė Prezidentūra.
Pernai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad būtų nepasirašęs tuomet teikto Partnerystės įstatymo, jeigu šis būtų buvęs priimtas. Prezidentūra pažymėjo, kad jis neatitiko Konstitucijos, kur santuoka leidžiama tarp vyro ir moters, o įstatymas, šalies vadovo vertinimu, partnerystę faktiškai būtų prilyginęs santuokai.
Konstitucijos 38 straipsnyje nurodoma, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Tuo tarpu prieš dešimtmetį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose“.
Seimas ketvirtadienį ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.
Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Šį projektą Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai registravo kaip kompromisinį variantą, parlamente prieš metus atmetus Partnerystės įstatymo projektą.
Konservatyvesni politikai, registravę Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio, siūlo nustatyti, jog „artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio“.
Pasak šio projekto autorių, tokį ryšį turėtų ne tik šeimos nariai ir artimi giminaičiai, bet ir asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo. Civiliniame kodekse taip pat būtų nustatyta, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.
Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
