„V.Putiną sustabdys ne mėginimas gaisrą sustabdyti ugnimi arba dar didesnės eskalacijos galimybė, o pirmiausia jo nuostoliai Ukrainoje. Ir kuo efektyvesnė ir realesnė bus pagalba Ukrainai ne žodžiais, o darbais ir konkrečia karine įranga, tuo didesni bus V.Putino nuostoliai, tuo klampesnis taps šitas karas“, – trečiadienį naujienų portalo delfi.lt transliuotame interviu sakė G.Nausėda.
Taip G.Nausėda atsakė į klausimą, kas galėtų sustabdyti V.Putiną, priminus kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymą, kad, „sankcijos V.Putino nesustabdys, (...) karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo“.
Šalies vadovas G.Nausėda komentuodamas situaciją Ukrainoje taip pat pabrėžė, kad karo eiga pasisuko ne pagal Rusijos planus ir „akivaizdžiai nuvilia karinius planuotojus, kurie tikėjosi Ukrainą įveikti per keletą dienų“.
„Kiekviena nauja diena tiek logistikos, tiek karinių išlaidų požiūriu labai brangiai kainuoja Rusijai, nes tai yra okupanto kariuomenė, jai viskas kainuoja labai brangiai, ir ji, tiesą pasakius, ypatingai neturi ir motyvacijos. Ypač žvelgiant į tuos (Rusijos) kareivukus aš nematau motyvacijos, už ką jie turi kariauti. Už V.Putiną? Kas jiems tas V.Putinas?“ – kalbėjo prezidentas.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos kariai tuo metu gina savo žemę, namus, šeimas.
Kremliaus pajėgos prieš dvi savaites įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Vakarų valstybės į invaziją atsakė sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, parama Ukrainai.
„Baisi klaida“ V.Putino nusikaltimus priskirti rusakalbiams
V.Putino nusikaltimus priskirti rusakalbiams žmonėms yra „baisi klaida“, kurios mes negalime sau leisti, teigia G.Nausėda.
„Tai yra baisi klaida, tai yra klaida, kurios mes tiesiog negalime sau leisti. Žmonės, kurie teigia panašaus pobūdžio žinutes, jie turi prisiimti visą atsakomybę už tokius neatsakingus pareiškimus“, – trečiadienį interviu delfi.lt sakė šalies vadovas.
„Nėra nieko bendro tarp to, kokia kalba žmogus kalba, ir jo pažiūrų. Mes ir toliau turime garsėti kaip valstybė, kurioje skirtingos tautos sugyvena gražiai, harmoningai“, – teigė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad negalima tautinių mažumų matyti kaip šalies problemos.
„Tautinės mažumos, gyvenančios Lietuvoje, yra ne mūsų problema arba grėsmė, tai yra mūsų turtas, kuris praturtina mūsų visuomenę“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis dar kartą akcentavo, kad tęsiantis Rusijos agresijai Ukrainoje, reikalingas visų piliečių susitelkimas, nepaisant jų tautybės.
Kai kurios Lietuvos stačiatikių, rusų bendruomenės sako nesijaučiančios saugiai dėl žmonių požiūrio į juos po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Šalies vadovai teigia, kad neapykantos kurstymas šalyje nebus toleruojamas. Raginimus gerbti rusakalbius gyventojus anksčiau kelis kartus išsakė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Lietuva yra pasirengusi priimti „labai didelį skaičių“ Ukrainos pabėgėlių
Lietuva yra pasirengusi priimti labai daug Ukrainos pabėgėlių, tačiau konkrečius skaičius įvardinti sunku, sako G.Nausėda: „Lietuva yra pasirengusi priimti labai didelį skaičių pabėgėlių ir stengsis, kad tas skaičius didėtų, kur buvo minimi skaičiai pačioje pradžioje (kelios dešimtys tūkstančių), jie nuolat kinta, didėja.“
„Aš manau, kad dar didesnį skaičių pabėgėlių Lietuva galėtų priimti, tiesiog reikia pereinamojo etapo, kuris leistų sudaryti normalias, orias gyvenimo sąlygas tiems žmonėms, aš jau nekalbu, kad reikia pasirūpinti jų socialiniais reikalais, įdarbinimu ir taip toliau“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis teigė, kad Lietuva pagal savo dydį ir pagal savo galimybes turi siekti maksimumo „priimti tiek, kiek gali priimti“.
„Man sunku pasakyti konkrečiais skaičiais, tačiau jūs minėjote keliasdešimties tūkstančių žmonių skaičių, jis gali būti dar didesnis. Mes kalbame apie žmones, kurie ieško užuovėjos, ir tai nėra netgi vyrai, daugeliu atvejų tai yra moterys, vaikai, nes vyrai kaunasi už Ukrainos laisvę, ir XXI amžiuje mums neturėtų kilti klausimo, kad šie žmonės bėga nuo mirties ir tai labai skirtinga istorija, situacija, palyginti su tuo migracijos pobūdžiu, kurį mes turėjome praėjusiais metais“, – kalbėjo prezidentas.
Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą, jau per 2 mln. žmonių iš šalies pabėgo į kaimynines valstybes. Dalis jų atvyksta ir į Lietuvą.
Čia ukrainiečiai registruojami, jiems teikiama pagalba susirandant būstą, gaunant darbą.
Trečiadienio duomenimis, Lietuvoje užsiregistravo apie 5 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau manoma, kad atvykusiųjų į šalį yra daugiau, nes ne visi ukrainiečiai oficialiai registravosi.
Naujienos Prezidentūros interneto svetainėje bus skelbiamos ir ukrainiečių kalba
Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, šalies vadovo komanda nuolatos skelbia naujausią informaciją apie prezidento G.Nausėdos veiklą, kuri pastarosiomis savaitėmis yra „glaudžiai susijusi su Ukrainos kova prieš Rusijos agresiją“.
Prezidentūros teigimu, G. Nausėda aktyviai bendrauja su sąjunginių šalių, Europos Sąjungos, NATO vadovais siekdamas finansinės, humanitarinės, politinės ir karinės paramos Ukrainai.
Tikimasi, kad pranešimų apie šiuos susitikimus skelbimas ukrainiečių kalba prisidės ir prie kovos su šiuo metu padidėjusiu dezinformacijos srautu.
Prezidento interneto svetainėje naujienos taip pat skelbiamos lietuvių, anglų, prancūzų ir rusų kalbomis.
