2019-ųjų gegužę tarp pirmojo ir antrojo prezidento rinkimų turo nebuvo atlikta nė viena apklausa, tad intriga išliko iki pat balsavimo dienos. Ji išsisklaidė sulaukus pirmųjų balsų, kurie rodė triuškinamą G.Nausėdos pergalę regionuose.
Didžiuosiuose miestuose skirtumas buvo kiek mažesnis, bet nugalėtojas abejonių nekėlė: 66 proc. už G.Nausėdą, 33 proc. už I.Šimonytę.
Abu politikai šiemet sulaukė žurnalistų klausimų apie dalyvavimą prezidento rinkimuose ir abu tokios galimybės neatmetė.
G.Nausėda yra minėjęs, kad sprendimas priklausys nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir sveikatos. I.Šimonytės atsakymas buvo trumpas: „Neatsakysiu į šį klausimą“.
15min surinkti duomenys iš dviejų skirtingais metodais atrinktų apklausų leidžia prognozuoti, kad rezultatas būtų beveik identiškas. O jei visai tiksliai – 64 proc. už G.Nausėdą ir 36 proc. už I.Šimonytę.
Abu tyrimai patvirtina vieną išvadą – I.Šimonytė turi atramą tarp jaunimo, turtingesnių žmonių ir vilniečių, tačiau kitose socialinėse grupėse G.Nausėdos persvara yra tokia ryški, kad visos šalies mastu laimėtojas būtų akivaizdus.
Tyrimo duomenys
„Vilmorus“ tūkstantį pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausė akivaizdžiuose interviu ir interviu telefonu. „Norstat LT“ atliko internetinę apklausą, jos metu buvo apklausti gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
Galutinę prognozę 15min parengė susumavusi visus apklaustuosius, kurie buvo apsisprendę, kaip balsuotų.
„Vilmorus“ apklausoje už G.Nausėdą savo balsą žadėjo atiduoti 48 proc. apklaustųjų, I.Šimonytę – 16 proc., o 36 proc. pasirinko atsakymą, kad nebalsuotų arba nežino.
„Norstat LT“ apklausoje G.Nausėdai paramą išsakė 34 proc. respondentų, I.Šimonytei – 29 proc., o 37 proc. nebalsuotų arba nežinojo.
Be G.Nausėdos ir I.Šimonytės, politologai galimais kandidatais įvardija ekspremjerą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį, socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę, Seimo pirmininkę liberalų lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kaip galimi kandidatai įvardijami krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir advokatas Ignas Vėgėlė.
Politologų verdiktas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis sako, kad prezidento rinkimuose privalumą turi nepartiniai kandidatai.
Pasitikėjimas partijomis yra mažas tiek dėl sovietinės patirties, tiek dėl to, kad mažai žmonių dalyvauja partijų veikloje, o jos matomos kaip tam tikri elito klubai.
„Lietuvos prezidento rinkimuose visuomet laimi nepartiniai ir tai visą laiką būna pranašumas tokių kandidatų“, – 15min sakė M.Jastramskis.
Politologo teigimu, G.Nausėda turi palaikymą platesnėse visuomenės grupėse, nes nėra prisirišęs prie konkrečios politinės jėgos.
„Jeigu pasirinkimas tarp G.Nausėdos ir I.Šimonytės – už ką balsuos žmonės, kurie nemėgsta konservatorių arba labiau remia socialdemokratus? Už G.Nausėdą. Jeigu pasirinkimas būtų tarp G.Nausėdos ir S.Skvernelio, už ką balsuotų konservatorių rinkėjai? Turbūt strategiškai jiems būtų geriau G.Nausėda, nes jis nėra susijęs su konkrečia partija“, – paaiškino jis.
„Yra toks terminas catch all kandidatas, metantis tinklą ant visko. Tai natūralu, nes jis niekada nedeklaravo labai aiškių politinių pažiūrių, neprisiriša prie konkrečios politinės partijos“, – teigė M.Jastramskis.
Paklaustas, kaip abu galimus kandidatus paveiks pastarojo meto krizės, politologas teigė, kad prezidento pozicija šiuo atveju yra dėkingesnė.
M.Jastramskis pateikė konkretų pavyzdį – štai prezidentas, reaguodamas į „Perlas energija“ atvejį demonstruoja rūpestį Vyriausybę tarytum kviesdamasis „ant kilimėlio“.
„Puikiai suprantu, kad tam tikrus Vyriausybės rėmėjus, pavyzdžiui, S.Skvernelio ar dešiniųjų palaikytojus, tai gali labai erzinti, bet net jeigu visi sprendimai yra priimami gerai, aš manyčiau, kad kartais visai naudinga, kad yra institucija, kuri perklausia – ar tikrai viskas daroma gerai?“ – paaiškino M.Jastramskis.
Politologo teigimu, visuomenės palaikymas galėtų atrodyti visai kitaip, jeigu šalia G.Nausėdos atsirastų kitas nepartinis kandidatas.
Vilniaus kandidatas pralaimėtų
Vertindama abiejų apklausų rezultatus, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė teigė, kad elektorato visi požymiai yra labai panašūs į tai, ką matėme 2019 metais – joks reikšmingas persiskirstymas neįvyko.
„Liko tas pats vaizdas, kad I.Šimonytė yra jaunesnių žmonių, labiau vilniečių, labiau specialistų, tarnautojų, studentų mėgstama, o G.Nausėda labiau palaikomas kituose miestuose, labiau vyresnio amžiaus žmonių, labiau žmonių su kitokiu išsilavinimu“, – kalbėjo ji.
Profesorė įžvelgė tendenciją, kad ryškėja skirtumas tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos.
„2019 metais, ką mes matėme iš savo apklausų, buvo šiek tiek tolygesnis pasiskirstymas. Kuo didesnis miestas – tuo labiau I.Šimonytė mėgstama ir atvirkščiai, o dabar matome atskirtį būtent tarp Vilniaus ir viso kito. Kiti didieji miestai, ne Vilnius, jie beveik panašiai palaiko G.Nausėdą, kaip ir, sakykim, mažesni miestai ar kaimas. Nebėra tokio tolygumo, o yra sostinė ir ne sostinė – tai man atrodo įdomu, kad atskirtis ryškėja ne tarp miesto ir kaimo, o būtent tarp sostinės ir likusios Lietuvos“, – teigė ji.
Anot jos, tokie rezultatai atspindi pasaulines tendencijas, kai formuojasi savotiška praraja tarp didžiųjų globalizuotų miestų ir kitų šalies regionų. Panašu, kad ši diferenciacija ryškėja ir Lietuvoje.
„Vilmorus“ apklausa rodo, kad G.Nausėda įveiktų I.Šimonytę ir Vilniuje, tačiau mažesniu skirtumu nei kitur. „Norstat LT“ duomenimis, I.Šimonytė Vilniuje surinktų daugiau balsų nei G.Nausėda.
A.Ramonaitės nuomone, apklausų rezultatai nesuteikia pagrindo kalbėti apie I.Šimonytės darbo premjerės pareigose vertinimą – jos daugiau pasako apie visuomenės pasidalijimą.
„Negalėčiau pasakyti, kad tas vertinimas atspindi I.Šimonytės Vyriausybės veiklą, o daugiau apskritai valdančiosios daugumos vertybinį pasidalijimą platesne prasme – nebūtinai tiesiogiai rodo jos kaip premjerės darbo vertinimą, o atsispindi gilesni pasidalijimai visuomenėje“, – paaiškino 15min kalbinta politologė.
„Yra tam tikri bendri dalykai, kurie lemia tiek partijų pasirinkimą, tiek prezidentų pasirinkimą, nesvarbu, kas konkrečiai tie prezidentai būtų – atsiranda tam tikros barikadų pusės ir žmonės sustoja vieni į vieną, kiti į kitą pusę, nepriklausomai nuo to, kokios asmenybės kandidatuoja“, – svarstė pašnekovė.
A.Anušausko populiarumas užaugins prezidentines ambicijas?
Prasidėjus karui Ukrainoje, į viršų šovė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingai ir tai pakurstė spekuliacijas, kad jis gali tapti konservatorių kandidatu.
A.Ramonaitė jo galimybes prezidento rinkimuose vertino itin atsargiai.
„Ar A.Anušauskas yra stipri asmenybė – čia atskiras klausimas, nes man atrodo, kad jo populiarumas yra greičiausiai situacijos padarinys, jis labiau matomas dėl karo. Jeigu žiūrėtume jo konkrečią veiklą, tai nematau aš čia didelės asmenybės politine prasme“, – teigė ji.
„Iš dabartinių ministrų nematyčiau, kas čia galėtų ištraukti konservatorius, nes esmė tokia, kad norint konservatorius ištraukti, reikia iš esmės pakeisti partijos įvaizdį, reikėtų žmogaus, kuris gebėtų pakeisti visą partijos įvaizdį“, – kalbėjo A.Ramonaitė.
Atrodo, svarstė politologė, kad tokį potencialią turėjo anuose prezidento rinkimuose kadidatavusi I.Šimonytė.
„Vis dėlto, to padaryti nepavyko, galbūt iš dalies ir dėl to, kad ji nebuvo partijos pirmininkė, o šį postą užėmė G.Landsbergis. Kas galėtų būti naujas žmogus? Greičiausiai naujas, su dabartine partijos vadovybe nesusijęs žmogus“, – kalbėjo pašnekovė.
Politologas M.Jastramskis, paklaustas apie A.Anušausko galimybes pasirodyti kituose prezidento rinkimuose pabrėžė, kad jo populiarumą lemia karo Ukrainoje kontekstas.
„Man labai įdomu, kaip jis eitų ir kokia konservatorių tokio kandidato platforma – kuo jie skiriasi nuo G.Nausėdos? Iš esmės, šioje plotmėje visi sutaria dėl tų pačių klausimų. Žinau, kad A.Anušauskas yra vienas iš politikų, kurie galėtų kandidatuoti, bet kalbėti reikia ne tik apie tai, kas gali laimėti, bet ir apie tai, dėl ko kažkas kandidatuoja ir ką tai reiškia valstybei, kokios priešpriešos iškyla per rinkimus“, – sakė jis.
„Prezidento rinkimuose visuomet išlieka tas pats esminis klausimas – kiek konkretus kandidatas gali atsisieti nuo to, kad yra susijęs su konkrečia politine partija“, – teigė M.Jastramskis.
Įvaizdžio problemos konservatoriai neišsprendė
A.Ramonaitės teigimu, konservatoriai taip ir neišsprendė įsisenėjusios partijos įvaizdžio problemos – yra daug žmonių, kurie nuo ankstesnių laikų jaučia nuoskaudas TS-LKD atžvilgiu, o nauji sunkumai ir įtampos visuomenėje jas tik dar labiau pagilino.
„Jiems ištrūkti iš tokio savo įvaizdžio tikrai yra sunku, reikia labai didelės politinės vaizduotės ir didelių pokyčių, kad pavyktų pralaužti tas lubas. Tai, ką jie daro, iš esmės įtvirtina savo įvaizdį ir senąjį elektoratą, bet jie nedaro nieko, kad jį plėstų“, – teigė politologė.
Viešoje erdvėje dabartinis šalies vadovas neretai sulaukia kritikos dėl aiškios pozicijos neturėjimo ar nuomonės keitimo, tačiau, kaip pastebėjo A.Ramonaitė, apklausos rodo, kad tai veikia.
Anot jos, dar 2020-ųjų vasarą atlikti nedideli kokybiniai tyrimai rodė tam tikrą visuomenės nusivylimą G.Nausėdos aktyvumu, tačiau panašu, kad dabartinėje įtampos ir susiskaldymo situacijoje tas laviravimas ir nuosaikumas pradeda patikti žmonėms.
„Tarytum reikia kažko tokio ramesnio, bandančio atstovauti ir tai pusei, kuriai neatstovauja parlamentinė dauguma“, – teigė ji.
Jaunų rinkėjų pasyvumas – ne tik Lietuvos problema
Apie apklausų rezultatus 15min taip pat kalbėjosi su sociologe, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docente dr. Jurga Bučaite-Vilke. Paklausta apie didelį respondentų, apklausoje pasirinkusių variantą „Nebalsuočiau/nežinau“ skaičių bei apie rinkėjų pasyvumą bendrąja prasme ji svarstė, kad domėjimosi politika aspektu neišsiskiriame iš kitų liberaliosios demokratijos šalių konteksto.
„Visose valstybėse yra tos pačios pasikartojančios problemos. Visų pirma, tai susiję su jaunosios kartos dalyvavimu ir susidomėjimu. Lietuvoje tai sena problema, kuri per praėjusius Seimo rinkimus buvo šiek tiek buvo sumažėjusi – Laisvės partijos darbotvarkė juos šiek tiek labiau įtraukė, bet visada tas įsitraukimas nėra labai didelis“, – kalbėjo ji.
Antra problema, sociologės teigimu, susijusi su informacinės erdvės bei srauto kompleksiškumu, kuris daugeliui sunkiai įveikiamas. Socialiniuose tinkluose politinė informacija konkuruoja su pramoginiu turiniu, kurį jauni rinkėjai pasirenka dažniau: „Pramoginis turinys nusveria politinių naujienų, politikų pasisakymų pusę, nes srautas didžiulis ir tos amžiaus grupės pagal savo gyvenimo būdą, skonius, socialinį ir ekonominį kapitalą atsirenka, ką skaityti.“
Be to, pastebėjo J.Bučaitė-Vilkė, jaunimo gyvenimo būdas labiau kosmopolitiškas, jaunoji karta neturi ryškių lyderių ar autoritetų.
Ilgalaikiai organizacijų tyrimai rodo, kad vyresnioji karta labiau gerbia vadovus, sakė sociologė, o galios vertikalė, lyginant su jaunimu, jiems žymiai aiškesnė.
J.Bučaitė-Vilkė taip pat pastebėjo, kad politinės nuostatos susijusios su socializacija, prie to gali prisidėti ir šeima, kurioje augama. Kalbėdama apie tai, kodėl vieni domisi politika, o kiti ne – prisiminė, kad kiek anksčiau Skandinavijos šalyse atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad daugiau skaitantys yra ir politiškai aktyvesni. Galbūt tai susiję su platesne pasaulėžiūra, prie ko taip pat prisideda ir Skandinavijos šalyse populiarios nevyriausybinės organizacijos. Platesnių pažiūrų pilietis rinkimus mato kaip „darbą“, kurį reikia atlikti, ir nekelia klausimo, kad galėtų nebalsuoti. Kitaip tariant, yra didesnė asmeninė atsakomybė ir supratimas, kad kiekvienas prisideda prie politinio gyvenimo kūrimo.
Kolektyvinės atsakomybės supratimas – štai ko dar trūksta Lietuvoje, pastebėjo sociologė ir atkreipė dėmesį, kad dažnas neina į rinkimus klaidingai įsitikinęs, kad „vienas balsas“ nieko nereiškia.
Ar galima nupiešti Lietuvos rinkėjo paveikslą? Nors viešoje erdvėje galima išgirsti įvairios kritikos, tačiau sociologės teigimu, mūsų šalies rinkėjas – sveikas, įvairus ir margas, o tai įrodo ir faktas, kad populistiniams politikams piliečiai valdžios nepatiki.
Neretai į rinkimų maratoną įsilieję politikai taip pat kalba apie „dvi Lietuvas“, tačiau J.Bučaitė-Vilkė svarstė, kad vargu ar galima kalbėti apie kažkokias skirtingas Lietuvas – tai veikiau politinė retorika, naudojama siekiant mobilizuoti savus rinkėjus ar priešinti, nei realybė. Pasak jos, didžiuosiuose miestuose socialinė ir ekonominė nelygybė yra netgi ryškesnė, nes ir gyventojų įvairovė didesnė – yra ir labai turtingų, ir skurstančių.
Gegužės mėnesį 15min piliečių klausė, kuriuos politikus – G.Nausėdą, ekspremjerą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį, socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę, Seimo pirmininkę liberalų lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ar premjerę I.Šimonytę (jeigu jie nuspręstų dalyvauti prezidento rinkimuose) – palaikytų. Apklausų rezultatai parodė, kad dabartinio šalies vadovo pavardė 2024-ųjų gegužės biuletenyje turėtų išlikti. Dėl galimo jo rimčiausio varžovo tyrimai atskleidė netikėtus rezultatus – ypač skyrėsi premjerės vertinimai.
Plačiau skaitykite: Dveji metai iki prezidento rinkimų: apklausose – netikėti rezultatai dėl konkurento G.Nausėdai
