„Aš nepaliausiu ir toliau kelti šito klausimo aukščiausiu lygiu, kad visa Europos Sąjunga ir jos lyderiai įsisąmonintų, kad Astravo atominės elektrinės statyba nėra tik Lietuvos problema ir nėra tiktai Latvijos bei Lenkijos problema. Tai yra visos Europos Sąjungos problema“, – ketvirtadienį Plungėje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu dėl Astravo AE vyksta konstruktyvios diskusijos su Lenkija, Latvija ir Estija.
„Pirmiausiai kalbame apie tai, kad Lietuva apsisprendė nepirkti galimai nesaugioje atominėje elektrinėje gaminamos elektros energijos, jei ji bus pradėta gaminti ateityje. Tą patį nusprendė Lenkija. Latvija ir Estija dar nėra visiškai apsisprendusios“, – aiškino G.Nausėda.
Jis taip pat pabrėžė, kad Prezidentūros iniciatyva jau yra priimti įstatymai ir poįstatyminiai aktai, kurie leis realiai užkirsti kelią Astravo AE elektrai į Lietuvos rinką.
„Baltarusija į tai jau sureagavo labai rimtai, jie suprato, kad Lietuva tvirtai pasirinko šią poziciją ir dabar bando ieškoti išeičių kažkur kitur, pašalyje“, – teigė G.Nausėda.
21 visuomenininko, įskaitant buvusį Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį, trečiadienį pasirašytą memorandumą dėl taikaus pasipriešinimo Astravo AE sąjūdžio kūrimo G.Nausėda vertino skeptiškai.
„Memorandumais mes Astravo atominės elektrinės neuždengsime. Jeigu tai būtų galima padaryti, aš pats prirašyčiau daug memorandumų ir tada mes užklotume juos dideliu sluoksniu ir jie negalėtų pradėti veikti. Deja, tenka konstatuoti, kad pastarąjį dešimtmetį padaryta buvo beveik nieko, kad Astravo atominė elektrinė netaptų kūnu. Šiandien tai yra kūnas“, – tvirtino G.Nausėda.
„Būtų kur kas geriau, jeigu tą kūrybinę energiją, kuri dabar yra demonstruojama, nukreipti į santykius su Europos Sąjungos politikais, įvairiu lygiu – tiek Europos Komisijos, tiek atskirų atskirų valstybių parlamentų lygiu“, – pridūrė jis.
Prezidentas sakė šiuos klausimus asmeniškai keliantis Europos vadovų taryboje ir kituose forumuose, kur tenka dalyvauti.
„Kartais man susidaro įspūdis, kad aš sakau naujus dalykus, apie kuriuos niekas nieko iki tol negirdėjo. Tai klausimas – kas čia buvo? Ar mes tiesiog imitavome veiklą ir imitavome savo pastangas užkardant Astravo atominės elektrinės statybą, ar mes realiai kažką veikėme. Jei mes veikėme realiai, tai aš norėčiau įrodymų – kas buvo padaryta per pastarąjį dešimtmetį, kad to neatsitiktų“, – pabrėžė G.Nausėda.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gruodžio pabaigoje sakė, jog Lietuvos laikysena dėl Astravo AE neturi būti pernelyg radikali, nes gali nesulaukti ES institucijų palaikymo. Jo teigimu, su jomis dirbama intensyviai ir norima, kad sąjungininkai suprastų Lietuvos laikyseną.
Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas gruodį sakė, jog Astravo AE saugumas turi tapti prioritetiniu Tarptautinės atominės energijos agentūros („Tatenos“) uždaviniu.
Anot jo, Baltarusija vengia įgyvendinti ES streso testų rekomendacijas. Astravo jėgainėje išlieka ir tarptautinių konvencijų (Espo, Orhuso) pažeidimai, taip pat nėra iki galo įgyvendintos ir „Tatenos“ saugos rekomendacijos.
Lietuvoje abejojama, ar Baltarusija imsis konkrečių veiksmų pašalinti trūkumus dar iki Astravo AE pirmojo reaktoriaus veiklos.
Baltarusija skelbia, kad branduolinis kuras Astravo AE pirmajam reaktoriui turėtų būti atgabentas 2020 metų pirmąjį ketvirtį.
