Prezidento rėmėjai sako, kad drama kuriama tuščioje vietoje, o užuot diskutavus apie spalvingą frazę reikėtų daugiau diskutuoti apie problemas dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo.
G.Nausėda palyginimą tarp nakvynės prie ežero ir vedybų pasitelkė tam, kad pabrėžtų, jog Lietuva turi gerai pasirengti ir įsipareigoti ilgalaikiam Vokietijos karių priėmimui.
Šalies vadovo visą pasisakymą galite matyti čia:
Seimo pirmininkė: nevykęs pasisakymas
Trečiadienį Briuselyje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė besitikinti, kad šis nevykęs prezidento pasisakymas liks tik „vidaus politikos juokeliu“.
„Jeigu dabar Briuselyje Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ar kitų parlamentų pirmininkės paklaustų, ką Lietuvos tarptautiniuose santykiuose reiškia „merginos vežimas prie ežero“ ar „vedybinė sutartis“, būtų sudėtinga paaiškinti.
Tikiuosi, kad tai liks tik vidaus politikos juokeliu. Nevykusiu dėl to, kiek jame stereotipų dėl lyčių. Dėl kurių moterys (ir vyrai) Lietuvoje vis dar patiria daug problemų“, – savo paskyroje „Facebook“ parašė Seimo pirmininkė.
Skatina stereotipus
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sakė, jog norėtųsi atsiprašymo už moteris, merginas žeminantį komentarą.
„Norėtųsi atsiprašymo už moteris, merginas žeminantį komentarą, kuris jas sudaiktina ir padaro ne subjektais, bet objektais, kurie neturi savo balso. Nesinori apie galimas kitas pasekmes tokios siunčiamos žinutės komentuoti, bet gal reikėtų, nes tai galimai siunčia irgi žinią, kad šiaip tai nereikia net ir merginos sutikimo prie to ežero kviečiant“, – sakė komentare LRT Lygių galimybių kontrolierė B.Sabatauskaitė.
Menininkė, 15min autorė Neringa Rekašiūtė sako, kad prezidentas tokiu teiginiu skatina žalingus stereotipus.
Visuomenininkės nuomone, prezidento pasisakymas parodo, kodėl Lietuvos visuomenėje klesti abejingumas smurtui prieš moteris, kaip skatinamas moterų nuvertinimas ir kenksminga „pati prisiprašė“ kultūra.
„Pastebėkite, kaip tai, kas vyriška, yra parodoma kaip aktyvu, moralu ir teisinga ir priešpriešinama tam, kas moteriška – nerimta, pasyvu, su seksualinio palaidumo implikacijomis. Gauname tiesiog stereotipų varžybų nugalėtoją „Vokietijos kariuomenė vs. palaida moteris“ klišę“, – 15min sakė N.Rekašiūtė.
Žmogaus teisių aktyvistė pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenėje kovoja daugybė moterų, Lietuvos kariuomenėje tarnauja moterys.
„Kaip joms jaustis, kai svaidomasi tokiais palyginimais? Prezidentas turėtų dabar pat užsirašyti į lyčių lygybės kursą ir pradėti mokytis, jog suvoktų, kokias pasekmes turi tokių stereotipų palaikymas visuomenėje. Tai nėra tik žodžiai. Tai tampa veiksmais, sugriautais likimais, skausmu ir prievarta“, – teigė N.Rekašiūtė.
T.V.Raskevičius įžvelgia seksizmą
Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius G.Nausėdos pasisakyme įžvelgia seksizmą.
„Tai yra ne pirmas kartas, kai prezidentas leidžia sau spalvingą žodyną. Manau, valstybės vadovas turėtų ieškoti telkiančios, o ne skaldančios retorikos. Kažkada JAV viceprezidentei yra pasakęs, kad Amerika turėtų atsiųsti daugiau karių į Lietuvą, nes moterys čia labai gražios.
Įdomu, ar prezidentas iš tikrųjų supranta, kad seksizmas, seksualinis smurtas ir moterų diskriminacija Lietuvos visuomenėje yra problema. Tokiais pasisakymais jis tiesiogiai apie tai nekalba, bet tai problemai suteikia legitimumo, – teigia T.V.Raskevičius. – Tai galbūt atspindi prezidento asmenines pažiūras. Dėl to labai apmaudu.“
Kad pasisakymas nekorektiškas, mano ir valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Vertinu tai kaip nekorektišką pasisakymą. Esu pastebėjusi, kad prezidentas mėgsta panašaus pobūdžio metaforas, palyginimus ar kabutėse reiktų sakyti – juokelius. Bet, mano galva, tai nėra priimtina nei šioje situacijoje, nei ką esu girdėjusi, pavyzdžiui, apie pusiau nėščias moteris, kur yra pakankamai jautri tema kiekvienai moteriai, ar apie išpiltą kūdikį iš vonelės – nežinau, kaip net atkartoti tą posakį, bet tikrai tai paliečia kiekvieną, kas turi mažų vaikų, kas yra suinteresuoti vaikų saugumu ir gerove“, – 15min sakė parlamentarė.
„Aš nesuprantu tokio pobūdžio palyginimų, juokelių – kam jie išvis reikalingi? Kodėl negalima savo minčių išreikšti kitais būdais?“, – svarstė ji.
Lygių galimybių plėtros centro projektų koordinatorė, ekspertė Greta Kraujalytė tiek prezidentui, tiek visai visuomenei, norint patikrinti, ar komentaras yra seksistinis, siūlo atlikti paprastą pratimą.
„Pirmiausia turėtume patys pabandyti pakeisti žodį “mergina„ į “vaikinas„. Ką tai mums duoda? Atrodo, prasmė išnyksta, skamba lyg ir juokingai, nesuprantame, apie ką tai. Šis paprastas pratimas išduoda, kad tai galbūt yra seksistinis komentaras. Norėčiau pabrėžti, jog prezidentas gal pats nesuprato, kad tą padarė, nes šio pratimo paprasčiausiai netaiko, – sako G.Kraujalytė. – Tai yra pratimas, kurį turime taikyti kasdien – žiūrėti, ar, pakeitę lytį, gauname kitą prasmę.“
Ji priduria, kad prezidento žodis yra svarbus, bet tai, kaip tokius komentarus priimame, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų bandymo atpažinti seksizmo apraiškas.
A.Širinskienė: nėra ko piktintis
Opozicinės Regionų frakcijos Seime atstovė Agnė Širinskienė sako nematanti pagrindo piktintis.
„Aš manau, kad pasisakymas etiškas, bet matote, kaip ir su visais pasisakymais, kurie yra sparnuoti ir dar ypač kai juos pasako žinomi politikai, visada yra rizika, kad jie taps interpretacijų dalykais ir bus interpretuojama taip, kaip tas politikas, matyt, kartais ir nesitiki“, – 15min sakė A.Širinskienė.
„Matyt, kad ir šiuo atveju lygiai taip pat įvyko. Tiesiog norint pasakyti vaizdingai ir patraukliai buvo pasakyta tai, kas buvo pasakyta. Bet aš tikrai nematau pagrindo nei įsižeisti, nei piktintis, tiesiog toks buvo kalbėtojo pasirinkimas. Man netrukdytų, jeigu būtų pasakyta, kad ir apie vaikiną, kurio į paežerę nepasikviesi“, – pridūrė ji.
Politikės nuomone, daug svarbiau būtų diskutuoti apie situaciją dėl Vokietijos karių dislokavimo problemų nei apie prezidento pasisakymą.
„Aš tikrai nedramatizuoju situacijos dėl šito pasakymo, aš galbūt daugiau dramatizuočiau situaciją dėl pačių karių nebuvimo ir paskutinių ministro pareiškimų dėl dešimties dienų reagavimo. Tas jau kelia didesnę grėsmę, bet tokie sparnuoti pasakymai... Bet kuris politikas turbūt kartą pasakęs paskui jau pagalvoja, ką jis sako, bet aš tikrai nematau kažkokio pagrindo iš to daryti kažką, nes daug didesnė problema yra Vokietijos kariuomenės nebuvimas“, – teigė ji.
Pastaruoju metu Lietuvos politikoje įkaito įtampa dėl to, kaip šalyje būtų dislokuojama vokiečių brigada. A.Anušauskas sulaukė ne tik opozicijos, bet ir partijos bendražygių kritikos, kad nededa pakankamai pastangų gauti Vokietijos įsipareigojimą dėl pilnos brigados dislokavimo.
Į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė pareiškė, kad Vokietijos brigada būtų pasirengusi atvykti į šalį per 10 dienų.
Brigados dislokavimui svarbu ne tik politinė valia, bet ir tinkamos infrastruktūros įrengimas Lietuvoje.
