L.Kasčiūnas trečiadienį Seime žurnalistams aiškino, kad pastarajame parlamento NSGK posėdyje nekeltas klausimas, ar Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus skyrimas turėjo įtakos tam, kad R.Karoblis neskirtas ambasadoriumi užsienyje.
Tačiau jis teigė norintis išsakyti savo nuomonę apie tai.
„Aš manau, kad tai yra tokio rango ir tokį politinį bei socialinį kapitalą sukaupęs žmogus, kuris tikrai būtų labai naudingas Lietuvos valstybei labai rimtoje atstovybėje.
Ir man labai gaila, kad dabar jam tenka susidurti su kliūtimis. Esu tikras, kad šitas žmogus tikrai galėtų atstovauti labai stipriai, reprezentuoti mūsų valstybę labai svarbiose sostinėse“, – komentavo L.Kasčiūnas.
Jis minėjo, kad R.Karoblis nedalyvavo rinkimuose, nebuvo jokios partijos narys. Tad Seimo NSGK pirmininkas sako nesuprantantis, ką reiškia „atšalimo“ koncepcija.
„Savaitgalį, mačiau, jis buvo gamtoje prie –12, tai gal ir užtenka atšalimo“, – ironizavo L.Kasčiūnas.
Savaime suprantamas dalykas
Buvęs premjeras, Seimo NSGK narys Saulius Skvernelis, paklaustas, ar po darbo technokratiniame jo vadovautame ministrų kabinete kalbėtasi, tartasi, kad R.Karoblis galėtų sugrįžti į diplomatinę tarnybą, sakė, jog tai – savaime suprantamas dalykas.
Šiuo metu R.Karoblis dirba Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriumi ypatingiems pavedimams.
„Visi ministrai, kuriuos aš kviečiausi dirbti į Vyriausybę, natūraliai prisiimdami tikrai sunkų ministro darbą, žinojo, kad kadencija pasibaigs, ir daugelis žmonių, iš tų, kurie buvo kalbinami net ir po sėkmingų, sakykime, mums rinkimų. Jeigu būtų tekę toliau formuoti Vyriausybę, jie nebebūtų dirbę. Nes tikrai skyrus keturis metus turi teisę pasinaudoti tomis įstatyme numatytomis galimybėmis, kurios yra“, – komentavo jis.
Pasak S.Skvernelio, tai susiję ne tik su R.Karobliu, bet ir buvusiu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
„Aš net neabejojau, kad tikrai jų patirtis ir jų gebėjimai bus pritaikyti diplomatinėje tarnyboje. Aš manau, kad taip ir bus, tik klausimas, kada. Bet vėlgi, ar tai turi būti iš karto po paskyrimo, ar vėliau, – čia jau sprendžia užsienio reikalų ministras, Vyriausybė ir prezidentas“, – sakė buvęs premjeras.
Kalbėdamas apie iš pradžių vidaus reikalų ministro, o vėliau krašto apsaugos ministro pareigas ėjusį, su „valstiečiais“ į Seimą kandidatavusį Eimutį Misiūną, kuris mėgino susigrąžinti teisėjo statutą ir darbą apylinkės teisme, kam pasipriešino prezidentūra, nes jis neatitinka politinio neutralumo principo, S.Skvernelis teigė, jog iš teisėjų atėjus į ministrus bet kada yra galimybė atkurti teisėjo statusą.
„Tai dar kartą galiu tik pakartoti, kad tai labai svarbus signalas visiems Lietuvos žmonėms, kurie noriai nusiteikę dirbti valstybei. Sąžiningai ir dorai atlikę pareigas, jie turės tas garantijas, kurias numato įstatymas. Mes apie privilegijas nekalbame. Tiesiog apie įstatymą. Bet yra, kaip yra“, – žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.