2022 06 22

G.Nausėda 15min: apie Rusijos grasinimus, Vokietijos karius, ministrus ir „pono Saudargo projektą“

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį 15min duotame interviu palietė karščiausias pastarojo meto temas. Valstybės vadovas išsakė savo požiūrį į kilusią įtampą su Rusija dėl to, kad Lietuva pradėjo įgyvendinti ES sankcijas prekėms, tiekiamoms iš Rusijos per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį, aptarė Ukrainos pakvietimo stoti į ES perspektyvas, svarstymus, ar Lietuvoje bus Vokietijos karių brigada, ar ne, išsakė norą, kad Lietuva artimiausiu metu dar didintų išlaidas gynybai ir pasirinko, kuris iš dviejų alternatyvių Seime svarstomų įstatymo projektų, kuriais siekiama sureguliuoti vienos lyties partnerių santykius, jam artimesnis – Civilinės sąjungos ar „pono Saudargo“.

Svarbiausios interviu temos

  • Ukrainos pakvietimo stoti į ES perspektyvos
  • Apie septintąjį sankcijų Rusijai paketą kalbėti dar anksti, bet G.Nausėda kels išimčių ru siškai naftai klausimą
  • Kaliningrado tranzito klausimu Lietuva įgyvendina ES sankcijas, o visa kita yra informacinis triukšmas
  • Komunikacija dėl sankcijų įgyvendinimo buvo nenuosekli
  • NATO viršūnių susitikime Lietuva atkreips dėmesį į neadekvačius Rusijos grasinimus
  • G.Nausėda nebemato prasmės toliau viešai ginčytis su užsienio reikalų ministru Taivano atstovybės tema
  • Ar bus Vokietijos karių brigada Lietuvoje
  • Finansavimą gynybai būtina dar labiau didinti
  • Kaip prezidentas vertina krašto apsaugos ministro darbą
  • Prezidentas atskleidė, kuris įstatymo projektas jam atrodo priimtinesnis – Civilinės sąjungos projektas ar „pono Saudargo projektas“.

– Prezidente, kiek šansų, kad Europos Vadovų Taryboje šiomis dienomis bus priimtas Ukrainai palankus sprendimas dėl kandidatės statuso į Europos Sąjungos nares?

– Na, aš tikrai nesistengsiu išreikšti to procentais. Man kur kas svarbiau tie pokyčiai, kurie įvyko pastaruoju metu, ypač po Europos Komisijos išvados, kuri buvo palanki Ukrainai, ir, pridėsiu, Moldovai taip pat.

Ir be jokios abejonės, dar labai svarbus vizitas, kurį štai įgyvendino visai neseniai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Italijos premjeras Mario Draghi. Nuvykę į Kyjivą jie pareiškė, kad šios šalys taip pat laikosi pozicijos, kad kandidatės statusas Ukrainai turi būti suteiktas. Manau, kad tai ženklino labai svarbų lūžį. Lūžį pozicijos.

Lietuva nuo pat pradžių buvo labai entuziastinga kandidatės statuso rėmėja, bet toli gražu ne visos valstybės iš pradžių taip palankiai žiūrėjo į tokią perspektyvą. Šiandien mes matome, kad absoliuti dauguma valstybių kandidatės statusą palaiko. Taip, gali būti paskutinės minutės netikėtumų. Kartais taip atsitinka politiniame procese, bet aš tikiuosi, kad šį nepaprastai svarbų istorinį signalą mes galėsime pasiųsti tiek Ukrainai, tiek Moldovai, tiek ir Sakartvelui, nors jo atžvilgiu Komisija pirmiausia rekomenduoja atlikti tam tikrus darbus ir po to jau kalbėti apie kandidato statuso suteikimą.

– Ar ryt poryt Europos Vadovų Taryboje bus svarstomas septintasis sankcijų paketas Rusijai?

– Ryt poryt jis tikrai nebus svarstomas. Kol kas mes matome, kad dabar visi žvalgomės į neseniai priimtą šeštąjį paketą. Ketinu kelti klausimą Europos Vadovų Taryboje o kaip bus dėl laikinų išimčių, kurias mes suteikiame žaliajai naftai būtent per naftotiekius toms valstybėms, kurios neturi prieigos prie jūros, ir ar mes galėsime artimiausiu metu grįžti prie šito klausimo.

Apie septintąjį paketą, be jokios abejonės, aš užsiminsiu taip pat, bet šiandien tai dar nėra dienotvarkėje ir, matyt, apie tai galėsime kalbėti jau tiktai rudenį. Nes, kaip jūs žinote, vasarą politinis gyvenimas šiek tiek atvėsta. Ir tikiuosi, kad vis dėlto rasis pakankamai politinės valios kalbėti apie nuoseklias sankcijas toliau, kadangi esame toli gražu nesudėję visų taškų ant „i“, žvelgiant į ypač agresyvų Rusijos elgesį pastaruoju metu.

– Ar sutinkate, kad dabar svarbiau įgyvendinti jau priimtas sankcijas, o ne svarstyti naujas?

– Tikrai taip. Turbūt to patvirtinimas yra pastarųjų dienų įvykiai, kuriais mes tiktai dar kartą priminėme tuos sankcijų paketus, kurie buvo priimti anksčiau ir dabar atėjo metas juos pradėti įgyvendinti. Tai yra nustatyti tam tikri pereinamieji laikotarpiai.

Šeštasis sankcijų paketas buvo taip pat pakankamai skausmingas Rusijai ir ypač kuomet mes kalbame apie energetinius išteklius, Rusijos bankų atjungimą nu SWIFT'o. Bet mes visada pasisakome už nuoseklų požiūrį. Jeigu jau kalbame apie tam tikrų Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT'o, turėtume kalbėti apie visą sistemą. Priešingu atveju labai sunku suprasti, kodėl tie bankai pasirinkti, kodėl kiti palikti vėliau. Ir toks yra Lietuvos požiūris.

Jeigu jau naudojamės sankcijų instrumentu, turime naudotis juo nuosekliai, nes būtent sankcijomis mes ketiname pakeisti Rusijos elgesį ir sudaryti jai tam tikrų, kaip čia švelniau pasakius, nepatogumų. Kad vis dėlto surastų akstiną persvarstyti savo veiksmus Ukrainos atžvilgiu.

Visiškai akivaizdu, kad tai nėra joks Lietuvos nacionalinis performansas, tai yra Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimas.

– Paminėjote pastarųjų dienų įvykius. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jokios Kaliningrado blokados nėra. Tuo metu opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad galbūt tai yra nacionalinis Lietuvos performansas. Kaip yra iš tikrųjų?

– Visiškai akivaizdu, kad tai nėra joks Lietuvos nacionalinis performansas, tai yra Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimas. Ir jeigu Lietuvos indėlis čia yra, tai jis yra pirmiausia tame reikale, kad Lietuva dalyvavo priimant sprendimus dėl šio sankcijų paketo, apie kurio įsigaliojimą dabar kalbame.

O tai, kas vyksta nuo praėjusio šeštadienio, yra tiesiog Lietuvos, kaip Europos Sąjungos narės, pareiga įgyvendinti tuos sprendimus, kuriuos Europos Sąjunga yra nutarusi. Tai visa kita yra propagandinis, informacinis triukšmas. Žinoma, Rusija išnaudojo galimybes sukelti daug bildesio, daug triukšmo, bet turbūt patingėjusi, deja, informuoti Kaliningrado srities gyventojus, kad taip atsitiks ir kad yra labai aiškūs terminai, kuomet tos sankcijos bus pradėtos įgyvendinti. Tai nemanau, kad turėtume suteikti tokį džiaugsmą Rusijos pusei, kad pradėtume dabar patys tarpusavyje aiškintis, ar tai performansas, ar ne performansas. Dar kartą labai aiškiai sakau: tai yra Europos sankcijų įgyvendinimas Lietuvos teritorijoje.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

– Galbūt būtų galima vesti analogiją su reakcija į Kinijos atsaką dėl Taivaniečių atstovybės. Jūs metinėje kalboje Seime sakėte, cituoju: „Dar blogiau, nebuvo pasirengta, atsakomiesiems veiksmams“. O dabar mes buvome pasirengę atsakyti į Rusijos reakciją dėl Kaliningrado?

– Buvo tam tikro nenuoseklumo komunikacijoje. Iš tikrųjų vietoj to, kad iš karto pasakytumėme esmę, kad tai yra ne kažkokios nacionalinės Lietuvos sankcijos ar dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių subjektas, kad tai yra, dar kartą kartoju, Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimas Lietuvos teritorijoje. Visgi, lyginant su Kinijos atveju, čia yra tikrai didelis skirtumas, nes čia kalbame apie daugiašalį Europos Sąjungos sprendimą. Ten gi mes kalbėjome apie tam tikrus Lietuvos sprendimus, kuriuos taip, planavome, tačiau reakcijos, Kinijos reakcijos, į šituos veiksmus mes tinkamai nesuplanavome, poveikio neįvertinome ir apie tai aš kalbėjau savo metiniame pranešime.

– Ar tai, kaip Rusija dabar reaguoja į sankcijas, įsigaliojusias dėl Kaliningrado tranzito, taps argumentu NATO viršūnių susitikime, parodant, kad Lietuva vis dėlto yra pavojingesnėje situacijoje negu, pavyzdžiui, kaimynės Latvija ar Lenkija?

– Žinote, turbūt labai sunku rasti Vakarų valstybių, kurioms Rusija nebūtų grasinusi pastaruoju metu. Todėl aš manau, kad fonas tinkamiems adekvatiems sprendimams NATO viršūnių susitikime yra bet kuriuo atveju.

Mes, be jokios abejonės, atkreipsime dėmesį į šitokią Rusijos retoriką, kuri yra visiškai neadekvati ir kuri yra netgi klaidinanti.

Taip, mes, be jokios abejonės, atkreipsime dėmesį į šitokią Rusijos retoriką, kuri yra visiškai neadekvati ir kuri yra netgi klaidinanti. Žinant, kad tikrai tai, ką teigia Rusija, yra netiesa, vis dėlto ta netiesa yra sakoma viešai, stengiantis ją pasiųsti kiek galima plačiau ir stengiantis ją kaip galima giliau įterpti į Lietuvos visuomenę.

Tai niekas iš principo nepasikeitė. Lietuva ir toliau gyvena sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje. Pavyzdžių toli ieškoti netenka ir todėl NATO sprendimai turi būti nuoseklūs įvairiomis prasmėmis: tiek stiprinant rytinį NATO flangą, tiek suteikiant mums tos vadinamos priešakinės gynybos statusą, tiek ir įvertinant Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę.

Juk tai, kas vyksta pastaruoju metu, yra toli gražu ne šiaip pasivaikščiojimas Ukrainos teritorijoje. Tai yra Vakarų tvirtybės išmėginimas, iššūkis laisvei, iššūkis demokratijai ir tai yra kur kas platesnis kontekstas negu vien tiktai karas Ukrainoje arba grasinimas Ukrainai. Tai yra tiesiog mėginimas atstatyti kiek kitokią pasaulio saugumo architektūrą, kitokią pasaulio tvarką ir Rusija nori tokią tvarką primesti Vakarams. Vakarai su tuo tikrai negali sutikti ir niekada nesutiks.

– Ar galėjome išvengti šaršalo dėl Kaliningrado tranzito?

– Aš manau, kad tikrai Rusijos reakcijos mes dozuoti ar kažkaip paveikti negalime. Buvo tiesiog pasinaudota proga dar kartą sukelti didelį propagandinį triukšmą ir manau, kad jis buvo iš anksto planuotas.

Tikrai nemanau, kad Rusijos valdžiai tai buvo netikėtumas. Tikrai turi pakankamai didelį biurokratinį aparatą, kuris žinojo, kada tos sankcijos įsigalios. Labiau mane stebina tai, kad Rusijos valdžia neinformavo Kaliningrado srities žmonių apie laukiančio sprendimo įsigaliojimą. Tai turbūt dar kartą parodo, kokiomis akimis žvelgiama į savo visuomenę.

Aš nematau prasmės ginčytis dabar, ypač viešai, su užsienio reikalų ministru. Man atrodo, būtų geriausia, jeigu paties verslo paklaustumėte, ar jis buvo informuotas, ar ne. Atsakymą aš nesunkiai galiu prognozuoti.

– Na, ir dar trumpam grįžtant prie Taivano atstovybės. Užsienio reikalų ministras, reaguodamas į jūsų metinį pranešimą, sakė, kad neturėjote visos informacijos apie Taivano atstovybę, todėl netikslu teigti, kad verslas nebuvo įspėtas. Tai kaip su ta informacija buvo, turėjote jos pakankamai, ar ne?

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

– Aš nematau prasmės ginčytis dabar, ypač viešai, su užsienio reikalų ministru. Man atrodo, būtų geriausia, jeigu paties verslo paklaustumėte, ar jis buvo informuotas, ar ne. Atsakymą aš nesunkiai galiu prognozuoti.

– Koks jis?

– Be jokios abejonės, kad jie tikrai nelaukė šitokių sprendimų, kuriuos Kinijos valdžia darė ypač antrajame etape, kai jau buvo mėginama paveikti net ir mūsų partnerių trečiosiose šalyse veiksmus, mūsų investuotojus čia, Lietuvoje, ir tai sukėlė didelių atgarsių ir Vakarų bendruomenėje.

– Lietuvoje viešėjęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas žadėjo atsiųsti brigados dydžio pajėgas. Tačiau po kelių dienų „Financial Times“ parašė, kad tokių planų atsisako. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jei neišspręsime infrastruktūros ir logistikos klausimų, mes negalime priimti tokio dydžio sąjungininkų kariuomenės. Ar bus Vokietijos brigada Lietuvoje?

– Man kartais net šiek tiek įdomu darosi, kaip mes sugebame viską taip supainioti. Mano komunikatas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu nebuvo kažkoks netikėtumas, buvo pakankamai aiškiai išdėstytas jo turinys.

„Financial Times“ reakcija nebuvo kažkoks naujas dviračio išradimas. Tai buvo tiesiog įvertinimas to, kad šiandien dar mes neturime visų infrastruktūrinių pajėgumų priimti brigados dydžio kovinį vienetą, kad tai mes darysime kaip įmanoma greičiau. Bet šiandien to realiai atlikti negalime.

Vokietija šį komunikatą pasirašė su Lietuvos prezidentu dar iki Madrido viršūnių susitikimo. Tokiu būdu labai aiškiai siųsdama politinę žinią ir demonstruodama savo valią stiprinti savo karinį buvimą čia, Lietuvoje, nelaukdama netgi, kokius sprendimus priims NATO.

Vis dėlto, atkreipsiu dėmesį į tai, kad Vokietija šį komunikatą pasirašė su Lietuvos prezidentu dar iki Madrido viršūnių susitikimo. Tokiu būdu labai aiškiai siųsdama politinę žinią ir demonstruodama savo valią stiprinti savo karinį buvimą čia, Lietuvoje, nelaukdama netgi, kokius sprendimus priims NATO.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Rūdninkų karinio poligono pristatymas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Rūdninkų karinio poligono pristatymas

Be jokios abejonės, NATO turi priimti sprendimus, kurie reikštų žalią šviesą mūsų darbui su Vokietija. Ir aš tikiuosi, kad būtent taip ir atsitiks, o mes toliau nuosekliai dirbsime pirmiausia, kad Lietuva atliktų tam tikrus namų darbus, kad kiek galima daugiau Vokietijos pajėgų realiai persikeltų čia, nes tik jų realus buvimas čia leidžia išnaudoti visą atgrasymo potencialą iki maksimumo ir leidžia taip pat kelti mūsų karių profesionalumą, kartu treniruojantis, vykdant pratybas ir taip toliau, ir panašiai. Tą yra gerokai sudėtingiau daryti būnant kelių tūkstančių kilometrų atstumu vienas nuo kito.

Taip kad vadavietės kūrimas, dar vieno papildomo bataliono čia atsiuntimas, manau, yra netolimos ateities dalykas. Ir mano pokalbio su Vokietijos kancleriu metu mes kaip tik išreiškėme pageidavimą jau artimiausioje ateityje turėti daugiau kovinės galios čia, Lietuvoje, tam, kad galėtume vykdyti nuolatines pratybas. Bet priimti tuščiame lauke arba, taip sakant, prie laužo, mes jų negalime. Mes turime užtikrinti tinkamas sąlygas tiek savo kariams, tiek ir užsienio kariams, kad jie gyventų čia oriomis sąlygomis, nes tik taip įmanoma kelti savo profesionalumą.

Priimti tuščiame lauke arba, taip sakant, prie laužo, mes jų negalime. Mes turime užtikrinti tinkamas sąlygas tiek savo kariams, tiek ir užsienio kariams, kad jie gyventų čia oriomis sąlygomis.

– Čia taip pat gynybos finansavimo klausimas. Ar jūs esate patenkintas finansavimo tempu?

– Aš manyčiau, kad mes šiek tiek mėginame gudrauti prieš pačius save arba apgaudinėti patys save, sakydami, kad štai, žiūrėkite, padidinome iki 2,5 procentų bendrojo vidaus produkto. Ir viskas. Galime lengviau atsipūsti. Viską, ką reikėjo padaryti, padarėme.

Aš kalbu apie du labai svarbius blokus, kuriuose mums reikia daugiau investicijų. Pačios kariuomenės modernizavimas, skyrimas atitinkamai lėšų karinei įrangai įsigyti. Be to, infrastruktūra gyventi, mokytis, dirbti kariams. Taip pat ir Lietuvos kariams, ir užsienio priešakinėms pajėgoms arba Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgoms.

Tai yra pakankamai nemažai pinigų kainuojantis dalykas. Tačiau tik šitaip mes galime sukurti realų atgrasymo efektą mūsų nedraugams. Ir mes turime kalbėti apie trijų procentų bendrojo vidaus produkto karinių išlaidų lygio pasiekimą artimiausioje ateityje, nes taip daro ir mūsų kaimynai. Netgi ir tie, kurie yra šiek tiek toliau nuo mūsų, toliau nuo grėsmės, toliau nuo Rytų kaimyno. Jie tai daro.

O mes turime atsižvelgti ir į savo geopolitinius jautrumus ir turime elgtis atsakingai, pasiekti konsensusą šituo klausimu tarp visų, neišskiriant nė vienos partijos. Tikiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau tas supratimas ateis, kad savo saugumą mes turime pirmiausia užtikrinti patys. Tiktai tada galime tikėtis ir realios pagalbos iš mūsų NATO sąjungininkų.

Mes turime kalbėti apie trijų procentų bendrojo vidaus produkto karinių išlaidų lygio pasiekimą artimiausioje ateityje, nes taip daro ir mūsų kaimynai.

– Kalbant apie savo saugumą. Metinėje kalboje sakėte, cituoju: „Nuo to kaip būsime pasirengę reaguoti į taikos metu galinčias susidaryti kritines situacijas, gali priklausyti ir mūsų gebėjimas organizuoti civilinę gynybą bei neginkluotą pasipriešinimą“. Kai kuriems analitikams kilo klausimų, kodėl kalbate apie neginkluotą pasipriešinimą galimo užpuolimo metu?

– Na, visokių scenarijų gali kilti, bet ir šiandien aš galėčiau teigti, kad civilinės saugos klausimai, deja, Lietuvoje kol kas yra tokios būklės, kuri mūsų netenkina. Ir daugelio pastatų būklė tiesiog yra absoliučiai netinkama realiam apsisaugojimui nuo grėsmės.

Štai kodėl mes kalbame, kad šiame etape, kuomet mes iš tikrųjų negalime visko totaliai perstatyti, mes turime pasirūpinti, kad bent kiekvienoje savivaldybėje būtų minimalius poreikius tenkinantys statiniai, kurie leistų apsisaugoti nuo realios grėsmės žmonių sveikatai ir žmonių gyvybei.

O dėl visuotinės gynybos tai yra skirtingi lygiai. Priklausomai nuo to, apie kokio pobūdžio iššūkius Lietuvoje mes kalbame. Taip, jeigu yra kalbama apie atvirą karą, tai vienas dalykas. Jeigu kalbame apie kažkokią hibridinę ataką arba riboto masto karinę intervenciją, yra kitoks dalykas. Tai vienu atveju kalbame apie visuotinę gynybą, kitu atveju, be jokios abejonės, užtektų ir kariuomenės arba tam tikrų specializuotų institucijų veiksmų.

– Opozicija dabar nusitaikė į krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską. Kaip vertinate jo darbą?

– Aš manau, kad krašto apsaugos ministras turėtų dėti visas pastangas, kad pirmiausia būtų labai aiškus sutarimas pačioje Vyriausybėje dėl išlaidų mūsų saugumo reikalams prioritetiškumo, dėl tų išlaidų konkretaus pagrindimo, kad nebūtų diskusijų, ypač viešai, apie tai, ko mums reikia ar ko mums nereikia.

Visi planai, visos mūsų investicijos turi būti labai aiškiai žinomi, suprantami kiekvienam Vyriausybės nariui ir kad būtų visiškas sutarimas tarp premjerės ir jos komandos šituo klausimu.

Visi planai, visos mūsų investicijos turi būti labai aiškiai žinomi, suprantami kiekvienam Vyriausybės nariui ir kad būtų visiškas sutarimas tarp premjerės ir jos komandos šituo klausimu. Aš jau nekalbu apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Mes turime pasiekti šiuo požiūriu visiškos vienybės ir aiškiai suformuluoti tą prioritetą. Ir jeigu mes jį suformuluosime ir įgyvendinsime, aš tikiu, kad Lietuvos žmonės galės ir toliau gyventi saugiai, taikiai, ramiai ir kurti savo gerovę.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

– Galiausiai Civilinės sąjungos įstatymas. Kaip jūs vertinate šį įstatymo projektą?

– Aš manau, kad šiuo metu reikia kalbėti realiai apie du įstatymų projektus. Vieną iš jų pavadinčiau „pono Saudargo projektas“. Kitas – Civilinės sąjungos projektas. Taip, Civilinės sąjungos projekte atsižvelgta į dalį pastabų, kurias anksčiau buvau išreiškęs dėl partnerystės įstatymo. Bet šiandien, žvelgiant į konkrečią situaciją mūsų visuomenėje, aš manau, kad mažiau priešpriešos visuomenėje kiltų ir vis tiek leistų eiti tuo keliu, kad vienos lyties bendro gyvenimo šalininkų teisinio apsaugojimo mechanizmas būtų sukurtas. Šitokius šansus ir tokią perspektyvą geriau patenkintų pono Saudargo įstatymo projektas, kuris taip pat yra svarstomas Seime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos