Kaip matyti iš viešai skelbiamų prezidento ir premjerės darbotvarkių, paskutinį kartą akis į akį jiedu susitiko rugsėjo 6 dieną.
Paprastai tokie susitikimai prezidentūros rūmuose vykdavo pirmadienio rytais.
Tiesa, šiemet jau buvo laikotarpis, kai bemaž tris mėnesius G.Nausėda ir I.Šimonytė nesutiko tête-à-tête.
Prieš tai praėjusių metų lapkričio pabaigoje premjere paskirta I.Šimonytė į prezidentūrą buvo kviečiama reguliariai – nuo karto iki trijų per mėnesį.
Susitinka kitais formatais
Prezidento Komunikacijos grupės atstovų teigimu, G.Nausėdos ir I.Šimonytės tête-à-tête susitikimai yra tik viena iš jų darbinių susitikimų formų.
„Štai praėjusią savaitę šalies vadovas su premjere du kartus susitiko kitais formatais“, – nurodoma atsakyme.
Nuo rugsėjo 6-osios iki dabar, pasak prezidentūros atstovų, G.Nausėda su I.Šimonyte darbinių tête-à-tête susitikimų neturėjo dėl užimtos ministrės pirmininkės darbotvarkės.
„Tokie susitikimai paprastai rengiami jų galimybę derinant abiem pusėm. Prezidentas svarbiausiais valstybės valdymo klausimais kiekvieną savaitę susitinka su ministrų kabineto nariais, pozicijų derinimas ir apsikeitimas informacija nuolatos vyksta patarėjų lygiu“, – sakoma prezidento Komunikacijos grupė atstovų atsakyme.
Galimybes lemia darbotvarkė
I.Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė sakė, kad poreikį susitikimams lemia politinė darbotvarkė.
Juos inicijuoti gali tiek prezidentas, tiek susitikimo gali prašyti premjerė.
„Galimybes lemia politikų darbotvarkė, kurioje rudenį netrūksta įvairių vizitų ir kitų tarptautinių įsipareigojimų, taip pat kitų metų biudžeto rengimas ir pateikimas bei su jo svarstymu susijusi Vyriausybės veikla“, – nurodė R.Jakilaitienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad yra ir kitų formatų bei renginių, kuriuose premjerė turi galimybę su prezidentu aptarti aktualius klausimus, ar kuriuose dalyvauja šalies vadovo komandos žmonės, vėliau turintys platesnes galimybes referuoti jam apie vykstančius svarstymus.
„Įprastai stengiamasi palikti tokiems susitikimams rezervuotą laiką, tačiau nebūtinai reguliariai pavyksta jį išlaikyti. Jokių „tvyrančių įtampų“, kad ir kaip kai kam norėtųsi jas matyti, premjerė neįžvelgia. Dalykinis bendravimas, kaip jo reikalauja Konstitucija, vyksta įvairiomis formomis ir yra darbingas“, – teigė R.Jakilaitienė.
Jokių „tvyrančių įtampų“, kad ir kaip kai kam norėtųsi jas matyti, premjerė neįžvelgia.
Bendradarbiavimas – svarbus
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, paaiškinimas, kad pastaruoju metu G.Nausėdos ir I.Šimonytės darbiniai susitikimai nevyksta dėl įtemptos darbotvarkės, gali būti įtikinamas.
Jis pastebėjo, kad premjerės darbotvarkė yra labai intensyvi.
„Kiek prezidento darbotvarkė intensyvi, man vertinti sunkiau, nes to einamojo darbo dalis priklauso nuo paties prezidento noro imtis iniciatyvų. Bet aš spėju, kad prezidento atveju gali būti ne tiek užimtumas, kiek noras sąmoningai išlaikyti tokią politinę distanciją nuo Vyriausybės, kai pastarajai reikia užsiimti krizių valdymu.
Tada išlaikant tokią distanciją paprasčiau yra kritiškai vertinti tai, ką daro Vyriausybė. Tai neatmesčiau, kad toks motyvas svarbus“, – komentavo politologas.
Kita vertus, R.Vilpišausko nuomone, klausimas ne tik dėl politinių paskatų išlaikyti atstumą, bet ir dėl šalies vadovo bei jo komandos pajėgumų ar gebėjimų ką nors dalykiškai pasiūlyti.
Anot VU TSPMI profesoriaus, pastaruoju metu iniciatyvų girdisi mažiau, daugiau matyti kartais net gana keistai formuluojamos kritikos.
„Gali būti, kad krizių metu sumažėja noras bendradarbiauti. Bet, žinoma, tai reiškia, kad ir tie sprendimai, kurie yra sisteminiai, kuriems reikia visų pagrindinių institucijų dalyvavimo, irgi gali būti sudėtingesni.
Tad žiūrint visos šalies visuomenės intereso požiūriu, bendradarbiavimas tarp šių institucijų tais strateginiais klausimais, kuriems reikia ir įstatymų, teisėkūros sprendimų, yra reikalingas“, – pažymėjo jis.
R.Vilpišausko nuomone, svarbus ne tiek prezidento ir premjerės susitikimų formatas, kiek konstruktyvaus bendradarbiavimo ar konstruktyvios kritikos dvasia.
Jis sakė, kad prezidento ir premjerės susitikimų tête-à-tête reguliarumą iš tiesų gali būti sudėtinga išlaikyti, kai tiek vienam, tiek kitam taip pat reikia dalyvauti užsienio vizituose, susitikimuose su kitų šalių vadovais, dirbti įvairiuose kituose formatuose.
„Man atrodo, svarbiausia yra, kad būtų konstruktyvus bendradarbiavimo ryšys: ar jis būtų palaikomas pokalbiais telefonu, ar kažkokiu kitokiu nuotoliniu būdu, ar susitinkant gyvai, kai yra galimybė.
Kad būtų ir supratimas tarp patarėjų – tiek premjerės, tiek prezidento, jog yra noras konstruktyviai spręsti svarbiausias problemas. Ir turėtų būti supratimas prezidento komandoje, kad dažniausiai be Vyriausybės dalyvavimo tos gerovės valstybės idėjos, kurias vis kelia prezidentas, sunkiai įgyvendinamos.
Tam reikia bendradarbiavimo ir su Vyriausybe, ir su Seimu – bent jau valdančiąja dauguma“, – akcentavo VU TSPMI dėstytojas.
Man atrodo, svarbiausia yra, kad būtų konstruktyvus bendradarbiavimo ryšys.
Kartu R.Vilpišauskas išskyrė ir užsienio politiką, kur labai svarbus prezidento bei Užsienio reikalų ministerijos nuolatinis ryšys.
Politologas pastebėjo, kad kartais šioje srityje matomi tam tikri trūkiai ar ne visai koordinuotos iniciatyvos.
„Trumpai sakant, svarbu ne tiek formatas, kiek pats nusiteikimas konstruktyviai dirbti. Žinoma, tai nereiškia prezidento pritarimo visoms Vyriausybės iniciatyvoms ir atvirkščiai. Čia konstruktyvumo elementas, mano nuomone, svarbiausias“, – reziumavo jis.
-
Ingrida Šimonytė: kitų metų biudžetas rodo, kad dėl COVID-19 verslui ribojimų nebebus
-
Prezidento kritiką dėl dirbtinai lėtinto skiepijimo atremia V.Zemlys-Balevičius ir A.Dulkys: ką rodo skaičiai?
-
G.Nausėdos ir R.Račienės susitikimas: kas po jo laukia Partnerystės įstatymo?
-
G.Nausėda ragina Kiniją „ne taip irzliai“ suprasti Lietuvos sprendimus dėl Taivano
