Iš SAM G.Nausėda pasigenda aktyvių veiksmų skatinant vakcinavimą nuo COVID-19.
„Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano – ar tai būtų 130 punktų planas gruodį ar bent 5 žingsnių planas skatinant vakcinavimą dabar – paprasčiausiai nėra. Šiandien visos galimybės ir atsakomybė yra SAM rankose“, – trečiadienį spaudos konferencijoje pažymėjo valstybės vadovas.
G.Nausėda leido suprasti, kad jeigu padėtis nesikeis, bus keliamas A.Dulkio atsakomybės klausimas.
„Jeigu mes ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, be jokios abejonės, reikės kelti klausimą, o kam reikalinga tokia SAM, jeigu mes vis tiek nepriartėjame prie to 70 proc. tikslo“, – apie siekį paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų kalbėjo G.Nausėda.
„Aš jau prisiėmiau atsakomybę ateidamas į šitas pareigas (...) Premjerė mane pakvietė, premjerė mane ir iškvies“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
Problema ne A.Dulkys
Kalbėdamas apie G.Nausėdos kritiką A.Dulkiui, valdančiosios koalicijos atstovo – Liberalų sąjūdžio – frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad prezidentas turi jaustis nusivylęs, pats suformulavęs tikslus ir uždavinius, kurie galbūt nebuvo labai pamatuoti, išsakyti vienasmeniškai.
Jis priminė, kad jau tada šalies vadovo pozicija sulaukė šiek tiek Vyriausybės atstovų skepsio, buvo sakoma, kad tai nerealu ir panašiai.
„Dabar prezidentas turi tiesiog atrasti kaltą. Tai ar SAM, ar sveikatos ministras, aišku, yra tas asmuo, į kurį prezidentas nori besti pirštu“, – mano parlamentaras.
Anot E.Gentvilo, dabar reikėtų labai racionaliai pasižiūrėti, ar įsivaizdavimas, kad iki liepos 6 dienos pavyks pasiskiepyti 70 proc. gyventojų, tikrai buvo pamatuotas.
Politikas svarstė, kad, kai matome, jog ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse tokie skaičiai neegzistuoja, jis galbūt nebuvo pamatuotas.
„Kitas dalykas – aš tikrai nenoriu aklai guldyti galvą dėl SAM ir sakyti, kad jie viską maksimaliai gerai padarė. Manau, kad tikrai yra dar rezervo. Apie tai šnekame – ir savivaldybės taiko paskatų sistemas už vakcinavimąsi.
Tai, matyt, tas galėtų vykti ir nacionaliniu lygiu – ir Vyriausybės sprendimų lydimi tokie veiksmai galėtų būti. Tai, matyt, visada galima sakyti: dar buvo galima geriau. Turbūt“, – kalbėjo liberalas.
A.Dulkys pastaruoju metu retai buvo matomas viešumoje, į regionus domėtis vakcinavimo procesais su I.Šimonyte vykdavo sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė, vis dar nėra SAM seniai žadamos skiepijimo informacinės kampanijos.
Tiesa, paskelbta, kad aptarti vakcinavimo ir testavimo procesų savivaldybėse, pasirengimo rudeniui A.Dulkys ketvirtadienį vyksta į Kretingą, Palangą ir Klaipėdą.
E.Gentvilo nuomone, važinėjimas po savivaldybes būtų demonstracinis aktyvumas. Jis nežino, ar tai padėtų paspartinti gyventojų skiepijimąsi.
Skatinimo skiepytis reklama, anot Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno, galėtų būti vis atnaujinama, peržiūrima, papildoma naujais argumentais ir panašiai.
Komentuodamas tai, ar reikėtų keisti ministrą, E.Gentvilas sakė, kad jis būtų už tai, jeigu žinotų, jog dėl to nuo kitos savaitės žmonės puls skiepytis.
„Na, juk ne A.Dulkys yra problema. Taip, gal jis tikrai ne viską teisingai daro, ne taip daro arba ko nors nedaro, bet mes matykime skiepijimo apimtis kitose Europos šalyse, kur A.Dulkys nuo savo priesaikos Seime taip ir nebuvo nuvažiavęs turbūt. Visoje ES vyksta tie patys dalykai – iš pradžių vakcinų badas buvo, po to „AstraZeneca“ ir kitų skiepų toks kvestionavimas, sustabdymas ir panašiai. Tai tas pats vyksta visur.
Man visada apmaudu, kai Lietuvos žmonės žiūri tik per savo kiemo supratimą, nematydami, kas vyksta kaimyniniuose kiemuose ar kaimyninėse šalyse. Deja, vakcinavimo tempais visa ES negali pasigirti ir nuėmus A.Dulkį gali pastatyti ką nori, kad ir Aurelijų Verygą – jūs manote, dėl to staiga antivakseriai pasidarys skiepų entuziastais? Ne, nepasidarys“, – mano E.Gentvilas.
Daug kalbama, o kur darbai?
Buvusio sveikatos apsaugos ministro, opozicinės Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnės pavaduotojo A.Verygos nuomone, prezidento kritika A.Dulkiui yra pagrįsta.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir tvirtinant Vyriausybę G.Nausėda sakė, jog A.Dulkiui savotiškai avansu suteikiamas pasitikėjimo kreditas. Priminė jis ir žymųjį 130 punktų pandemijos suvaldymo planą, kurio esą, panašu, kad nelabai ir buvo.
„Ir dabar dėl vakcinacijos. Aišku, galima buvo anksčiau, matyt, žaisti ta korta, kad anksčiau kažkas kažko nepadarė, bet apie tai, jog baigsis tie norintieji skiepytis ir bus laikas, kai vakcinų bus pakankamai ir reikės žmones raginti, turbūt nuo pačios vakcinacijos pradžios buvo kalbama.
Tai jau dabar, matyt, tos atsakomybės buvusiems, kad ir kaip norėtum, perkelti neišeina. Matyt, logiška, kad prezidentas dabar jau kelia dabartinio ministerijos vadovo atsakomybės klausimą. Nes iš esmės jo reikalas yra šituos procesus valdyti“, – komentavo „valstietis“.
A.Veryga sutinka, kad vienas ministras nepaskiepys žmonių, jų neapvažiuos, net aikštėje atsistojęs agituoti nebūtinai bus išgirstas.
Kita vertus, kaip pažymi Seimo LVŽS frakcijos seniūnės pavaduotojas, ministras nėra vienas, o didelės sistemos dalis.
Pasak A.Verygos, jis ne kartą viešai yra išsakęs bent keletą praktinių siūlymų, kaip būtų galima paspartinti vakcinaciją.
Jis mano, kad šiuo metu reikėtų leisti skiepyti visiems, kas gali tai daryti, – ir šeimos gydytojams, ir kitiems medikams. Politikas teigė iki šiol neišgirdęs, kodėl vaistinėse neįsibėgėja skiepijimo procesas, ko trūksta.
„Ministerija daug kalba, kaip bus, bet realybėje nelabai matosi to, kas bus. Ir važiuosime į namus, ir panašiai, bet klausimas, kiek ten yra nuvažiuojama. Ir komunikacija. Dabar žmonės yra susirinkę į atlaidus, yra vasara – toks laikas, kada yra vietos, kur žmonės tiesiog natūraliai renkasi, susiburia.
Yra žmonių, kurie yra autoritetai vyresniems ypač – kunigai, dvasininkai. Reikėtų su jais kalbėti, prašyti, kad jie tą žinią skleistų, ragintų. Ieškoti net ir fiziškai vietų, kur susiburia – miestų šventės, atlaidai – visur vakcinacija turėtų žmogų tiesiog pavyti. Ji turėtų būti ranka pasiekiama, kad nereikėtų kažkur toli važiuoti, ieškoti, sudėtingai registruotis ir panašiai. Tai tikrai dar yra, ką galima padaryti, ir ministras tokias galimybes turi. Jis gali sistemai sukurti bent jau prielaidas“, – įsitikinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Tai tikrai dar yra, ką galima padaryti ir ministras tokias galimybes turi. Jis gali sistemai sukurti bent jau prielaidas.
Ar reikėtų reikalauti ministro „galvos“? A.Verygos teigimu, tai spręsti prezidentui.
„Valstiečių“ atstovas pakartojo turintis daug ir įvairių pastabų A.Dulkiui. Ministras, jo vertinimu, daro daug klaidų.
„Man atrodo, kad ministras jau tam tikra prasme ir perdegė, nes iš jo pasisakymų matosi, kad jis jau ir piktas darosi, ir čia tie komentarai dėl gydymo įstaigų vadovų, dėl mobingo ir kitų dalykų. Na, panašėja, kad jis tiesiog yra pervargęs, panašu, kad galbūt nelabai įvertino savo jėgas. Nors jis ir sako visur viešai: „Žinojau, kur einu“, bet man tai yra labai panašu, kad jis iš tikrųjų nežinojo, kur eina ir kas jo laukia, ir kokių čia reikės gebėjimų.
Kol kas jis, panašu, su sistema ne tik kad nesusidraugauja, bet kuo toliau, tuo aš daugiau girdžiu tokių gaidų, kurios yra labiau bepriešinančios jį patį su vadovais, su pačia sistema“, – vertino A.Veryga ir pridūrė, esą matyti ir A.Dulkio nesutarimai su konservatoriaus Antano Matulo vadovaujamu Seimo Sveikatos reikalų komitetu.
Reikia sutelkti pastangas
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė sakė, kad G.Nausėdos kritika A.Dulkiui iš dalies pagrįsta.
Kai darbą pradėjo nauja SAM vadovybė, anot jos, buvo tam tikro blaškymosi, komunikacijos problemų, neaiškumo nurodant vienokias ar kitokias tvarkas, tarkime, dėl karantino sąlygų. Prieštaravimų būta ir dėl vakcinacijos proceso.
Kartu politologė pažymėjo, kad reikia turėti omenyje, jog tai buvo Vyriausybės darbo pradžia.
„Ir jis krito kaip muselė į išrūgas. Kitaip tariant, į tikrai labai sudėtingą situaciją ir reikėjo iš karto dirbti. Kiek aš atsimenu, jie ten naktimis sėdėdavo ir dirbdavo, kadangi tikrai labai atsakingai žiūrėjo“, – teigė ji.
J.Novagrockienės manymu, G.Nausėdos norai, kad iki Mindauginių pasiskiepytų 70 proc. gyventojų, buvo truputį iš utopijos srities.
Tada, kai nuskambėjo šis pareiškimas, strigo vakcinų tiekimas, kiti dalykai, nebuvo aišku, kaip seksis, vėliau sekė vajus, kai pasiskiepijo labai daug žmonių – prie to daug prisidėjo ir savivaldybės.
„Dabar reikalauti ir sakyti, kad, va, jūs nepaskiepijote 70 procentų, visuomenė daro spaudimą, tai iš tikrųjų čia yra kompleksas priežasčių ir reikia dirbti visais lygmenimis. Pats prezidentas turėtų galbūt kažkokią lyderystę parodyti, nekaltinti kitų.
Ne tik, pavyzdžiui, pasakyti, kad turi būti tai padaryta, – problema, jog jis netgi neturi svertų, kaip tą įgyvendinti ir vykdyti. Tai, natūralu, kad visi kalti, tik ne prezidentas, kuris sukūrė tokį kažkokį ne visai pasiekiamą modelį“, – komentavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytoja.
Todėl esą būtų per didelė bausmė, jei kažkam dėl to reikėtų atsistatydinti ir panašiai.
Pasak J.Novagrockienės, priešingai, reikėtų sutelkti visų pastangas įtikinti visuomenę skiepytis.
„Na, jeigu jis (G.Nausėda – red.past.) taip mėgsta kalbėti apie tai, jei susitinka ir kalbasi su žmonėmis, tai turėtų kalbėtis būtent apie skiepijimąsi, o ne apie dar kažkokius dalykus.
Kitaip tariant, aš manau, kad visos atsakomybės permetimas ant SAM yra ne visai pagrįstas. Ji, aišku, atsakinga, bet reikia sutelktų pastangų, o ne vien ministerijos. Manau, galbūt perdėtas, per didelis reikalavimas yra atsakomybę prisiimti“, – pakartojo politologė.
Kartu J.Novagrockienė sakė, kad reikia didesnio SAM aktyvumo – čia G.Nausėdos kritika esą labai teisinga.
Ji minėjo, kad kartais ministerija viešumoje atrodo kaip buhalterinę apskaitą vedanti institucija, skaičiuojanti, kiek vakcinų, kiek jų panaudota, kiek žmonių skiepijosi ir panašiai.
„Aišku, kad turėtų būti žymiai daugiau iniciatyvos ir iš tikrųjų dirbti ir su vietomis. Pagrindinis dalykas, ko gero, bent jau kaip rodė šita pavasario praktika, kad vis tik didžiausią rezultatą pasiekia savivaldybės, savivaldybių lygmenyje. (...) SAM turėtų būti lyderė ir ieškoti svertų, kaip dar labiau įtikinti tas grupes, kurios vengia vakcinuotis“, – pažymėjo J.Novagrockienė.