„Man atrodo, kad prezidentas labai aiškiai transliuoja, kad jis labiau linkęs palaikyti tradicionalistinę, labai konservatyvią visuomenės dalį“, – 15min sekmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, vertindama šalies vadovo pasirodymą marše.
„Tai pagaliau reikia suvokti kaip mūsų politinės realybės faktą“, – pridūrė ji.
Jeigu tu kreipiesi į auditoriją, kurios lyderiai pilsto neapykantą, tai kažkaip reikėtų pasakyti, kad skaitykitės su retorika.
Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys tvirtina, kad net ir ne gyvas G.Nausėdos buvimas šeimos gynimo marše parodo, kuri pusė verdančioje diskusijoje apie žmogaus teisių užtikrinimą jam artimesnė.
Pasak jo, savaime tai nėra nieko blogo, tačiau gali prieštarauti prezidento anksčiau skelbtai ambicijai būti nepriklausomu politinių diskusijų arbitru.
Eksperto teigimu, tai įrodo ir tai, jog G.Nausėdos balsas nenuskambėjo jokiame protesto prieš šeimų gynimo maršą pikete, nors tokių vyko keli.
Be to, prezidentas, nors pabrėžia skatinantis toleranciją kitai nuomonei, niekaip neatkreipė dėmesio į šeimų gynimo maršų organizatorių skleidžiamą nepagarbą kitai barikadų pusei, tvirtino D.Puslys.
„Jeigu tu kreipiesi į auditoriją, kurios lyderiai pilsto neapykantą, tai kažkaip reikėtų pasakyti, kad skaitykitės su retorika, nedemonizuokite žmonių, su kuriais nesutinkate“, – 15min sakė Vilniaus politikos analizės instituto specialistas.
„Dabar tas kalbėjimas gavosi toks iš prisitaikymo: palei plauką paglostė, bet nepasakė, kad protestuoti turi teisę rinktis visi, tačiau neturi teisės kalbėti visos tautos vardu ar nekurstyti neapykantos“, – pridūrė jis.
„To nesukritikuoti irgi yra tam tikra silpnybės išdava. Jeigu tu esi arbitras, o G.Nausėda anksčiau siekė tokiu būti, tai žmonės tikisi, kad visiems būsi vienodai teisingas“, – kalbėjo D.Puslys.
Klampios situacijos
G.Nausėda per mitingą pareiškė, kad valstybė privalo sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą ir kitus dalykus.
Vis dėlto jis tvirtino, kad tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos, kur teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
„Kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – tikino prezidentas.
Parlamentaras iš Laisvės partijos Tomas Vytautas Raskevičius baigia rengti įstatymą, kuris įteisintų tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių porų partnerystę. Jo pateikimas Seime planuojamas birželį.
D.Jakniūnaitės teigimu, nors prezidentas šiuo klausimu kalba gana abstrakčiai, jis turbūt norėjo pranešti, kad įstatymo nevetuos, o paskelbdamas tai šeimų gynimo marše sudarė sąlygas konservatyviai grupei žmonių pagrįsti savo sprendimą.
Matosi, kad jis galvoja, kaip pasielgti, kad nesulauktų kritikos. Juk jam galiausiai svarbu įtikti visiems.
Pasak politologės, nors prezidentas remia konservatyviąją visuomenės dalį, jam nebūtų patogu pasielgti kitaip vertinant savo politinę ateitį.
Jos teigimu, atmesti šalies vadovo veto Seime tokiu klausimu būtų itin sudėtinga ir G.Nausėda turėtų vengti situacijos, kur jis asmeniškai „į vieną ar į kitą pusę nusveria svarstykles“.
„Prezidentas pastaruoju metu vis dažniau atsiduria klampiose situacijose, kuriose jis nenori būti. Matosi, kad jis galvoja, kaip pasielgti, kad nesulauktų kritikos. Juk jam galiausiai svarbu įtikti visiems“, – sakė D.Jakniūnaitė.
„Prezidento retorika yra tokia klampi, nes ji leidžia atrasti daug prasmių, bet tuo pačiu leidžia perskaityti tam tikras žinutes“, – pridūrė ji.
D.Puslys tvirtino, kad išlieka neaišku, kokį tiksliai Partnerystės įstatymą G.Nausėda paremtų.
„Man regis, prezidentas bando pasakyti, kad partnerystė nėra lygu ne tik santuoka, bet ir šeima, kad tai bus ant žemesnio rango laiptelio stovinti sąjunga“, – kalbėjo ekspertas.
Jis kelia klausimą, ar su tokiu reguliavimu sutiks LGBT bendruomenė.
„Tokiu atveju partnerystė yra įvardijama kaip ūkinė sąjunga, tačiau iš vienalyčių porų girdime, kad jos siekia ir kitokio pripažinimo, kad tai iš meilės gimusi sąjunga ir nėra tik techninė bendrija.
Žmonės juk tuokiasi ne tik dėl to, kad nori turtą valdyti ar gauti informaciją apie antrosios pusės sveikatos būklę“, – sakė D.Puslys.
Didžiajame šeimos gynimo marše susirinko apie 10 tūkst. žmonių.
-
Politikai apie šeimos maršą: vieni girdi fašistinę retoriką ir mato siekį burti partiją, palaikantieji kalba apie būtinybę ginti pamatines vertybes
-
Vykstant šeimos gynimo maršui – piknikas prieš homofobiją: susirinkusieji kalbėjo, kad svarbu pasipriešinti tamsai ir neapykantai
-
Į šeimos gynimo maršą susirinko 10 tūkst. žmonių, jame – G.Nausėdos žinia dėl LGBT partnerystės
-
Net kilus skandalui išvadų nepadarė: į „Šeimos maršą“ išlydint dalyvius dainos skambėjo nelegaliai
-
Policija paprašė į šeimos maršą atvykusios merginos nusiimti LGBT vėliavą
-
Policija vertina šeimos maršo organizatorių veiksmus užtikrinant karantino laikymąsi, spręs dėl tyrimo
