G.Nausėdos pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas parengė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Pataisose siūloma žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį, esant duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams.
Taip pat joms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Be to, VSD galėtų turėti teisę gauti bankų paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos.
Siūlomi įstatymo pakeitimai sulaukė kritikos, esą prevenciniai pokalbiai gali kirstis su žmogaus teisėmis. Opoziciniai konservatoriai yra pasiūlę įteisinti žvalgybos ombudsmeno institutą.
Nori apsaugoti piliečius
Pasak G.Nausėdos vyriausiojo patarėjo Jono Vytauto Žuko, iniciatyva dėl įstatymo pataisų atėjo iš žvalgybos tarnybų. Siūlomi pakeitimai yra geresni nei dabartinis įstatymas.
J.V.Žuko teigimu, visuomenėje kilo ažiotažas. Bet jis yra pasirengęs atsakyti į klausimus.
Kaip aiškino G.Nausėdos patarėjas Ainis Razma, teikiamų pataisų tikslas – įstatymų pakeitimais optimizuoti žvalgybos institucijų veiklą. Pakeitimus esą galima suskirstyti į kelias grupes. Norima suteikti papildomų instrumentų žvalgybos institucijoms.
Kalbant apie didelį ažiotažą sukėlusius prevencinius pokalbius, A.Razma aiškino, kad tikslas – apsaugoti Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.
Esą jeigu priešiška žvalgyba nusitaiko į kokį nors asmenį, jis praktiškai neturi galimybių apie tai sužinoti. Prie jo paprastai artėjama per jo kontaktus. Domėjimasis žmogumi iki verbavimo proceso gali trukti ilgai, net iki dešimt metų. Tarkime, gali būti nusižiūrimas studentas ir jis „užsiauginamas“. 
Todėl, anot A.Razmos, siūloma sudaryti galimybę tokį žmogų perspėti prevencinių pokalbių metu.
„Iki verbavimo pasiūlymo yra sukonstruojamos situacijos įvairios, tas žmogus gali nebeturėti kitų pasirinkimo galimybių. Jis gali būti kompromituojamas ir panašiai. Kad apsaugotumėme žmogų nuo tokio kelio, jeigu kontržvalgyba mato, kad viskas vystosi ta linkme ir turi pakankamai stiprios informacijos, tai yra siūloma sudaryti galimybę tą žmogų perspėti“, – Seimo NSGK posėdyje kalbėjo A.Razma.
Kad apsaugotumėme žmogų nuo tokio kelio, jeigu kontržvalgyba mato, kad viskas vystosi ta linkme ir turi pakankamai stiprios informacijos, tai yra siūloma sudaryti galimybę tą žmogų perspėti.
Iki šiol, anot prezidento patarėjo, žvalgybos pareigūnai neturi galimybės patikrinti asmens dokumentų arba atlikti administracinio sulaikymo. Tarkime, prie VSD pastato atėjęs žmogus gali jį fotografuoti, o pastatą saugantis žmogus neturi jokių poveikių galimybių: patikrinti asmens dokumento ar klausti, kokiu tikslu yra fotografuojamas žvalgybos institucijai priklausantis pastatas.
„Esant tarnybiniam poreikiui patikrinti dokumentus ir esant tarnybiniam poreikiui atlikti administracinį sulaikymą. O to sulaikymo terminai ir visas reglamentavimas yra numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Tikrai palaikome žvalgybos institucijų tokį poreikį išsakytą, kad tokios teisės turėtų būti suteiktos“, – nurodė A.Razma.
Prie prevencijos instrumentų, kaip sakė A.Razma, priskirtinas ir numatymas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijoms priklausančias teritorijas ir pastatus. Pakeitimo tikslas, anot jo, apsaugoti žvalgybos institucijų objektus nuo bandymų vizualiai fiksuoti apsaugos ir ryšių sistemų išsidėstymą, tyrinėti saugumo režimus. Nes dabar, tarkime, su dronais galima fiksuoti jautrią saugumo požiūriu informaciją.
Įstatymo pataisos taip pat numato galimybę, kad žvalgybos institucijos galėtų pačios gamintis priedangos dokumentus, leidžiančius paslėpti pareigūnų tapatybę vykdant operacijas. Dabar to nėra ir tai, kaip teigiama, mažina operacijų saugumą, nes apie tai žino daugiau žmonių.
A.Razmos teigimu, žvalgybos institucijai norint gauti informaciją, sudarančią banko paslaptį, reikia gauti teismo leidimą. Prezidento patarėjo nuomone, tai – perteklinis reikalavimas, nes institucijos, užsiimančios prevencija, vykdančios mokesčių administravimo funkcijas gali tokią informaciją gauti be teismo leidimo.
A.Razma sakė, kad norima gauti nuolat atnaujinamą išrašą iš valstybinių registrų.
Aiškinama, kad pakeitimai būtini dėl pasikeitusios saugumo situacijos.
VSD direktorius Darius Jauniškis sakė, kad apie įstatymo pataisas buvo galvojama ilgai, jos gimė iš patirties ir trūkumų dirbant su Žvalgybos įstatymų. Jis akcentavo, kad, jo nuomone, pasiūlymai niekaip nebūtų susiję su žmogaus teisių pažeidimais.
Jis sakė, kad į prevencinius pokalbius kviečiami iki 10–15 asmenų per metus ir tai neliečia didelės visuomenės dalies.
Klausimai dėl saugiklių
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė nemanantis, kad žvalgybos institucijoms įteisintos pataisos išplėstų galias.
Jis aiškino, kad kalbant apie pataisas dėl prevencinių pokalbių, siekiama vakarietiškai viską reglamentuoti. Jie esą naudojami ir dabar. Esą įspėti žmogų apie gresiančias grėsmes yra normalu.
„Taip, kad baimintis per daug nereikia“, – mano jis.
Seimo NSGK narė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad turime jautrų kontekstą, kai kurie žmonės dėl istorinių aplinkybių vis dar jautriai priima saugumo tarnybas. Ji klausė, kaip bus užtikrintas skaidrumas, apskundimo galimybės – numatyti saugikliai.
Atsakydamas, A.Razma sakė suprantantis, kad interpretacijų laukas yra platus. Esą galbūt būtų aiškiau, kad būtų nurodyti konkretūs atvejai, kada žmogus galėtų būti kviečiamas į prevencinius pokalbius.
Jis aiškino, kad asmenims ir toliau bus numatyti visi dabar galiojantys saugikliai – galimybės kreiptis į teismą, Seimo kontrolierių įstaigą.
AOTD prie KAM vadovas Remigijus Baltrėnas priminė, kad būta daug kibernetinių atakų. Žmogus, turintis kompiuterį, gali nežinoti, kad atsidūrė užsienio žvalgybų taikinyje. Mūsų saugumo tarnybos esą gautų teisę prevencinio pokalbio metu jį įspėti apie tai.
Seimo NSGK posėdyje dalyvavę saugumo ir prezidento atstovai sulaukė klausimų, ar prevencinis pokalbis nėra represinė priemonė.
A.Razma pabrėžė, kad vyksta normalus procesas – teikiamos įstatymo pataisos, vyksta diskusijos. Jis pakartojo, kad prevencinio pokalbio tikslas – perspėti pilietį, kuris, kaip numanoma, dar nieko blogo nėra padaręs, apie gresiantį pavojų.
„Manęs klausė, ar tai yra represinė priemonė, ir aš pasakiau, kad tai nėra represinė priemonė“, – akcentavo jis.
