„Esame pasirengę tarpininkauti, kad būtų pasiektas taikus krizės Baltarusijoje sprendimas ir sustiprinta Baltarusijos nepriklausomybė bei suverenumas.
Sankcijos turėtų būti įvestos tik išbandžius tarpininkavimą. Tarpininkavimas yra diplomatinė priemonė krizei įveikti, ir mes privalome ja pasinaudoti“, – ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojamas G.Nausėda.
Tarpininkavimas yra diplomatinė priemonė krizei įveikti, ir mes privalome ja pasinaudoti.
Pranešime Prezidentūra taip pat nurodė, jog Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją, kuria ragina Baltarusijos valdžią nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius savo tautos atstovus.
„Nutraukite smurtą ir gerbkite pagrindines laisves, žmogaus ir piliečių teises, įskaitant žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų laisvę ir žurnalistų saugumą. Skubiai paleiskite visus sulaikytus protestuotojus, sustabdykite tolesnį žmonių persekiojimą. Ir nedelsdami pradėkite dialogą su Baltarusijos žmonėmis“, – rašoma dokumente.
Be kita ko juo vadovai skatina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei surengti „nacionalinio susitaikymo forumą“.
„Remdamiesi savo pačių visuomenių patirtimi, mes raginame surengti Baltarusijoje nacionalinio susitaikymo forumą, kurį sudarytų vyriausybės ir visuomenės atstovai. Tai būtų tinkamas žingsnis pradėti tikrą nacionalinį dialogą. Mes tvirtai tikime, kad dialogas visada yra geriausias būdas skatinti socialinę plėtrą, aptarti reformas ir jūsų šalies ateitį“, – rašoma deklaracijoje.
Jei Baltarusijos valdžios institucijos įvykdys tai, ką yra raginamos padaryti, kaimynės bendradarbiavimo galimybes šiai valstybei žada išlaikyti atviras.
„Šalies izoliacija nėra tinkamiausias būdas kurti jokios tautos gerovę ir siekti valstybės plėtros“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas G.Nausėda susitiko su Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Po susitikimo šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, jog jo pasiūlytas trijų punktų planas siekiant suvaldyti politinę krizę Baltarusijoje sulaukė kaimyninių šalių vadovų paramos. Dabar, anot jos, reakcijų laukiama iš Baltarusijos pusės, o jei jų nebus, žadama imtis kitų priemonių.
Lietuvos šalies vadovas trijų punktų planą dėl padėties Baltarusijoje pristatė trečiadienį – po to, kai kaimyninėje valstybėje kilo masinės, kruvinos protesto akcijos prieš prezidento rinkimų rezultatų klastojimą.
G.Nausėdos įsitikinimu, Baltarusijos valdžios institucijos turi nutraukti prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoti situaciją, paleisti suimtuosius bei suburti iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų sudarytą nacionalinę tarybą, kuri siektų spręsti krizę šalyje.
„Kol kas planas yra aptartas gana detaliai su mūsų bendraminčiais – Latvija, Estija ir Lenkija. Turim šių šalių prezidentų palaikymą dėl plano. Taip pat jis yra nutransliuotas Baltarusijos pusei, laukiam jų reakcijų“, – ketvirtadienį po G.Nausėdos susitikimo su Baltarusijos visuomeninių organizacijų atstovais žurnalistams teigė jo patarėja A.Skaisgirytė.
Paprašyta patikslinti, kaip planas buvo ištransliuotas Baltarusijai, ji atsakė, jog „diplomatiniais kanalais“.
„Reakcijos, žinoma, norima kuo greičiau, ypač kalbant apie deeskalaciją, tai yra, kad nustotų mušti žmones gatvėse. Jeigu matysime, kad laikui bėgant tos pozityvios reakcijos nėra, imsimės kitų veiksmų, kitų priemonių“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja, bet kokias priemones turi mintyje, nesukonkretino.
Reakcijos, žinoma, norima kuo greičiau, ypač kalbant apie deeskalaciją, tai yra, kad nustotų mušti žmones gatvėse.
Pasak vyriausiosios prezidento patarėjos, norima, kad G.Nausėdos pasiūlytą planą palaikytų kuo didesnė užsienio valstybių koalicija.
„Buvo skambutis Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui – labai ilgas pokalbis buvo, išsamus, apie tai, kas vyksta Baltarusijoje dar pačią pirmą dieną konflikto. Natūralu, kad labiausiai tai, kas vyksta Baltarusijoje, rūpi kaimynams ir šio regiono šalims“, – pridūrė A.Skaisgirytė.
Ji pažymėjo, jog Lietuva, kaip ir Europos Sąjunga, nepripažįsta Baltarusijos prezidento rinkimų legitimiais: „Lietuva kartu su visa Europos Sąjunga yra pasakiusi, kad šie prezidento rinkimai yra nedemokratiški, neskaidrūs, nelaisvi. Po tokio pasakymo pripažinti rinkimų rezultatą būtų visiškai neadekvatu.“
Po susitikimo su šalies vadovu „Freedom House“ atstovas Lietuvoje, politologas Vytis Jurkonis kėlė klausimą, ar Lietuva Baltarusijai gali atstoti Islandiją – šalį, kuri pirmoji tarptautiniu mastu pripažino Lietuvos nepriklausomumą.
Mes galime būti netgi daugiau negu Islandija.
„Ar galime būti Islandija? Simboliškai, man atrodo, mes turėtume būti pakankamai jautrūs žinodami savo istoriją. Bet kartu buvo pasakyta ir tai, kad mes galime būti netgi daugiau negu Islandija. [...] Galime ir privalome ne tik moraliai, simboliškai juos palaikyti, bet rasti tam ir praktinių būtų“, – dėstė V.Jurkonis.
Vienu iš tokių jis įvardijo iniciatyvą „Freedom first. Go Belarus!“, kuria renkamos lėšos nukentėjusiems protestų metu.
Galimybes susitarti su Baltarusijos valdžia V.Jurkonis vertino skeptiškai: „Žiūrint retrospektyviai, suprantame, kad Baltarusijos valdžia nėra entuziastingiausia bet kokio dialogo šalininkė. Labai sunku ja pasitikėti, nes yra atsukę ne vieną kartą nugarą tai kitai dialogo pusei – ir čia kalbame ir apie Rytus, ir apie Vakarus, ir apie visuomenę.“
Kita vertus, jis neatmetė teorinės galimybės Lietuvai patarpininkauti sprendžiant suirutę kaimynystėje. Politologo įsitikinimu, tokį signalą – kad esame pasiruošę tarpininkauti – ir turime siųsti Europai.
O Europa, reaguodama į įvykius Baltarusijoje, jo matymu, turi užimti principingą poziciją ir šalies veikėjams, dalyvavusiems klastojant rinkimų rezultatus, brutaliai vaikiusiems protestuotojus, įvesti sankcijas.
Baltarusijoje vykstantys protestai įsirašys į istoriją, po susitikimo su G.Nausėda teigė Švedijos nevyriausybinės organizacijos „Forum Syd“ Vilniaus padalinio vadovas Ognjenas Radonjičius. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad baltarusių kova už savo teises tęsis ir „nesvarbu kiek ašarinių dujų ar guminių kulkų bus panaudota“.
„Asmeniškai manau, kiek teko matyti iki šiol, Baltarusijos prezidentas yra ne iš tų, kurie derėtųsi. Sunku nuspėti, kaip gali elgtis jis pats ar sistema. Bet nepaisant to, kas nutiks po dienos ar dviejų, ar po savaitės, ši šalis neišvengiamai atgaus orumą ir laisvę. Vyksta ta, ko mes iki šiol nematėme ir tai nesustos“, – komentavo O.Radonjičius.
Jis pabrėžė, kad situacija per porinkiminę savaitę Baltarusijoje keitėsi dramatiškai ir būtų sudėtinga prognozuoti, kaip įvykiai pakryps, tačiau, visuomenininko teigimu, būtina ir toliau remti Baltarusijos visuomenę.
-
D.Grybauskaitė A.Lukašenką pavadino diktatoriumi kruvinomis rankomis ir paragino trauktis
-
Neįprastas vakaras Baltarusijoje: milicija nebemuša ir nevaiko protestuotojų
-
Latvija – už sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už protestų malšinimą
-
Sulaikyto žurnalisto pasakojimas iš nuovados Baltarusijoje: žmonės guli kraujo balose
O.Radonjičius palankiai atsiliepė apie iniciatyvą taikyti ES sankcijas tam tikriems asmenims – esą jos galėtų būti efektyvios. Savo ruožtu plačios sankcijos, pasak jo, pakenktų šalies piliečiams.
„Forum Syd“ atstovas reiškė viltį, kad Europos Sąjunga dėl to ras greitus sprendimus: „[Sankcijos] galbūt yra vienas iš veikimo būdų. Bet aš noriu priminti apie būtinybę įtraukti žmones, pilietinę visuomenę ar netgi biurokratus, tarnautojus, kurie dirba sistemoje ir gali nesutikti su tuo, kaip sistema elgiasi su žmonėmis.“
Naujienas apie situaciją Baltarusijoje galite sekti čia.
