Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas Seimas priėmė spalio pabaigoje.
Jos numato, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, bus finansuojamas darbuotojo lėšomis arba darbdaviui sutikus – darbdavio lėšomis.
Tokia tvarka negaliotų tik tiems dirbantiesiems, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių. Jų testavimą ir toliau apmokėtų valstybė.
Nuolat tirtis dėl COVID-19 turi medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai.
Ragina vengti visuomenę skaldančių praktikų
Kaip nurodoma prezidentūros pranešime, vadovaudamasis Konstitucija prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydamas jį laikyti nepriimtu.
Vyriausybės inicijuotu ir Seimo priimtu įstatymu nuo gruodžio 1 dienos atsisakoma iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti darbuotojų privalomą periodinį testavimą, numatant, kad už testavimą moka darbuotojas arba darbdavys.
Šalies vadovas pabrėžia, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
Kaip nurodoma prezidentūros išplatintame pranešime, tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką bei nekontroliuojamą plitimą.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą.
Pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas.
Pasak šalies vadovo, testavimo ir skiepijimo negalima priešpriešinti vienas kitam.
Prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, kad tai – kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas – užtikrintas.
Be to, kaip taip pat nurodoma prezidentūros pranešime, ekspertų teigimu, nėra mokslinių tyrimų, kurie pagristų mokamą testavimą kaip vakcinacijos skatinimo priemonę.
Neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų. Venkime visuomenę skaldančių, pasitikėjimą valstybe mažinančių praktikų.
„Neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų. Venkime visuomenę skaldančių, pasitikėjimą valstybe mažinančių praktikų. Kovokime su nesiskiepijimo priežastimis, didinkime žmonių sąmoningumą“, – sakė G.Nausėda.
Šalies vadovas paragino visus to dar nepadariusius pasiskiepyti.
„Skiepai saugūs ir naudingi: vakcinos Lietuvoje jau išgelbėjo nuo mirties ir apsaugojo nuo sunkios ligos tūkstančius žmonių. Pasiskiepykite. Aš ir mano šeimos nariai netrukus skiepysimės trečiu skiepu. Netikiu prievarta, bet tikiu mūsų – lietuvių sąmoningumu ir vienybe. Pasiskiepykite ir paraginkite skiepytis savo artimuosius“, – kreipėsi į Lietuvos žmones prezidentas.
V.Čmilytė-Nielsen: neišgirdau jokių svarių argumentų
Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jos šis prezidento sprendimas neįtikino.
„Aš asmeniškai neišgirdau jokių svarių argumentų, lydinčių šį prezidento sprendimą. Ir manau, kad situacijos dabartinės pandeminės toks sprendimas nepagerins“, – 15min trečiadienį vakare teigė ji.
Anot jos, šiame pandemijos etape būtina derinti tiek skatinimo, tiek ir „tam tikrų sugriežtinimų“ priemones, siekiant didesnės vakcinavimo apimties.
„Ir šis veto, manau, siunčia blogą signalą, nes tokios grėsmės akivaizdoje labai norėtųsi matyti visų valdžios šakų vieningą poziciją, o jos dabar nėra“, – sakė parlamento pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen taip pat tvirtino, kad Seimui pakartotinai balsuojant dėl įstatymo priėmimo jos pozicija nesikeis.
„Kaip jau minėjau (...) neišgirdau argumentų, kurie paskatintų svarstant šį klausimą balsuoti kitaip“, – patikino ji.
I.Šimonytė susipažins su argumentais
Premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė 15min sakė, kad Vyriausybės vadovė komentarą pateiks susipažinusi su prezidento argumentais.
Kol kas nieko nekomentuoja ir Sveikatos apsaugos ministerija: „Sveikatos apsaugos ministerija savo komentarą po Prezidento veto dėl privalomo testavimo pateiks po to, kai detaliai susipažins su tokio sprendimo argumentais.“
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė 15min teigė, kad beveik dvejus metus pasaulyje tęsiasi pandemija ir kol kas nieko geriau už vakcinaciją niekas nesugalvojo.
„Vakcinos yra nemokamos ir prieinamos visiems, tai apsauga. Testai apsaugos nesukuria. Neturime prabangos finansuoti ir subsidijuoti nesiskiepijimo, privalome skatinti vakcinaciją visais įmanomais būdais. Nėra lengvas metas, norėtųsi didesnio prezidento palaikymo šiuo įtemptu metu“, – sakė ji.
Džiaugiasi opozicija
Įstatymo pataisas vetuoti raginę socialdemokratai išplatintame pranešime spaudai sakė teigiamai vertinantys G.Nausėdos sprendimą.
„Gerai, kad buvo atsižvelgta į profesinių sąjungų ir mūsų, socialdemokratų, argumentus“, – pranešime cituojama Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Politikė pabrėžė, kad vakcinavimo kampanija yra savanoriška, taigi kiekvienas valstybės pilietis turi būti traktuojamas vienodai.
Seimo LSDP frakcijos seniūno Algirdo Syso teigimu, valdantieji turėtų susitelkti ties pandemijos valdymo strategija ir taktika.
„Jeigu vakcinacija yra savanoriška, valstybė turi daryti viską, kad piliečiai tuo patikėtų. Valstybės rankose – vakcinavimas, informavimo kampanija, reagavimas į dezinformaciją. Ir valstybė turėtų nuo ryto iki vakaro rūpintis būtent tuo“, – aiškino A.Sysas.
Seimo Darbo partijos frakcija savo pranešime spaudai skelbia, jog džiaugiasi, kad G.Nausėda įsiklausė į Darbo partijos prašymą vetuoti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą.
Pasak Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, toks įstatymo pakeitimas, kuriuo atsakomybė ir finansinė našta už sveikatos patikrinimus perkeliama darbuotojui, ne tik prieštarautų įstatymams, bet ir sukeltų krizę darbo rinkoje.
Tikėjosi, kad pasirašys
Įstatymo pataisas parengusios Vyriausybės atstovai teigė, kad tai turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo koronaviruso.
Į prezidentą su prašymu vetuoti šias pataisas kreipėsi opozicijoje dirbančių Lietuvos socialdemokratų ir Darbo partijų atstovai.
„Tikimės, kad nevetuos. Neburkime, man atrodo, sulaukime prezidento sprendimo ir tada bus aišku (...), tada judėsime į priekį“, – teigė jis.
Konstitucija numato, kad prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti.
Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti.
Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė parlamentarų.
-
Privalomo testavimo pasekmė? Penktadaliu daugiau pasiskiepijusių restoranų darbuotojų
-
Prekybininkai neslepia: nesitestuojančius darbuotojus nušalina, bet tokių – vienetai
-
Seimas apsisprendė: nuo gruodžio darbuotojai už testus mokės patys
-
Apklausa: daugiau nei pusė palaikytų privalomą mokinių testavimą
