Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad politikams kyla klausimas, ar tokie sandoriai negalėjo būti sudaromi tyčia ir iš anksto žinant, kad sutarties šalis nesugebės laiku grąžinti paskolintų lėšų, taip sudarant prielaidas įsigyti ūkininko žemės sklypą. Remiantis kreipimusi, susidaro įspūdis, kad paskolos suteikimas ir žemės sklypo įgijimas yra pagrindinis sandorio tikslas – ne atsiskaitymas už prekes: trąšas ar techniką.
Portale 15min skelbta, kad „Agrokoncernas“ skolina ūkininkams atsiskaitymui už trąšas ir techniką reikalingas lėšas, bet skolinimas įforminamas kaip mokėjimo už prekes atidėjimas. Mainais ūkininkas skolą garantuoja vekseliu, kuriuo besąlygiškai pasižadama grąžinti skolą arba perduoti valdomą žemės sklypą.
Pasak J.Oleko, susidaro įspūdis, kad tokie skolinimo požymių turintys sandoriai sudaromi nuolat, sistemingai, galimai už atlygį, todėl būtina įvertinti, ar jie nepatenka į finansinės paslaugos – skolinimo – apimtį. Kitaip tariant, Lietuvos banko priežiūros tarnybos prašoma įvertinti, ar „Agrokoncernas“ nesiverčia finansų įstaigų veikla, o jei verčiasi – ar neturėtų „Agrokoncernui“ būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip bankams ar kreditų bendrovėms, prižiūrima, kaip jų laikomasi.
Lietuvos banko priežiūros tarnybos prašoma išsakyti nuomonę, ar bendrovė, galimai turėdama interesą įsigyti skolininko valdomą žemės sklypą, nepiktnaudžiauja paskolų suteikimu.
Jeigu „Agrokoncerno“ veikla nelaikoma finansinių paslaugų teikimu, tuomet Lietuvos banko priežiūros tarnybai siūloma įvertinti, ar nuolatinis sistemingas mokėjimų atidėjimas už suteikiamus vekselius įkeičiant turtą ir nevertinant ūkininko mokumo neiškreipia finansų rinkos, nedaro žalos sąžiningiems rinkos dalyviams, užsiimantiems licencijuota ir Lietuvos banko prižiūrima finansine veikla.
Keliamas klausimas, ar mokėjimų atidėjimas už vekselius įkeičiant turtą neturėtų patekti į viešojo intereso gynimo sritį ir būti griežčiau reglamentuojamas.
„Įprastai skolinimu užsiima bankai ar kredito įstaigos, kurios įvertina kliento gebėjimą grąžinti skolą ir palūkanas. Tačiau šių įstaigų veikla yra licencijuojama ir griežtai prižiūrima, o skolininkų teisės ginamos įstatymais. „Agrokoncernas“ iš pažiūros irgi verčiasi panašia veikla, bet bendrovė nėra laikoma finansų įstaiga, jai netaikomi panašūs reikalavimai, ji galimai nevertina kliento rizikos, o siekdama atgauti skolą pasitelkia vekselius. Vekselis yra pati patogiausia forma skolintojui, bet visiškai neapsaugo skolininko teisių. Bankas iškeldinti asmenį iš paskutinio būsto gali tik teismo keliu, o vekselis garantuoja turto perdavimą be teismo. Mums kyla klausimų, ar „Agrokoncerno“ veikla nepažeidžia skolininkų teisių“, – teigia socialdemokratų lyderis G.Paluckas.
„Agrokoncernas“: atidėjimus taiko daugelis
„Agrokoncernas“ savo komentare sako teigiamai vertinantis siekius išsklaidyti abejones, kilusias dėl mokėjimų atidėjimo ūkininkams.
„Mūsų žiniomis, parduodant agrocheminę produkciją mokėjimo atidėjimus taiko dauguma mūsų veiklos srityje dirbančių įmonių Lietuvoje. Tokia praktika susiformavo dėl susiklosčiusios atitinkamos situacijos, kuomet ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės negali sukaupti tiek apyvartinių lėšų, kad už produkciją atsiskaitytų iš karto. Savo ruožtu bankai dėl įvairių jiems nepriimtinų rizikų dažnai atsisako suteikti kreditus žemdirbiams. Tai yra didelė ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių problema. Tokiu atveju, jeigu įmonės netaikytų mokėjimų atidėjimų, daugelis ūkininkų negalėtų įsigyti agrocheminės produkcijos bei sėkmingai vykdyti savo veiklos“, – teigiama komentare.
Pabrėžiama, jog pagal šiandien galiojančius teisės aktus, skolinimas ar pardavimas išsimokėtinai nėra licencijuojama finansinė paslauga. „Be to, politikų teiginiai, esą „koncernas nevertina klientų galimo mokumo“, yra nepagrįsti“, – sakoma komentare.
„Mums patiems būtų žymiai lengviau ir geriau, jei už perkamą produkciją būtų atsiskaitoma iš karto. Tačiau kol kas Lietuvos žemdirbiai dar nėra tokie finansiškai stiprūs, tad tenka ieškoti kitokių sprendimų, kad žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės turėtų galimybę sėkmingai vystyti savo veiklą. Šiuo atveju „Agrokoncernas“ prisitaiko prie rinkos sąlygų ir ūkininkų norų, o ne atvirkščiai,“ – sako „Agrokoncerno“ vadovas Valdas Eimontas.
