Pasak G.Palucko, komisija sukėlė įtampą tarp Seimo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), VSD bei Generalinės prokuratūros, jas kaltinant neveiklumu, pranešėjo informacijos ignoravimu.
„Kalbant apie tarpinstitucinius santykius, ką pasiekė ši komisija – tai sukėlė karą tarpinstitucinį tarp Seimo ir trijų minėtų mažiausiai teisėsaugos institucijų, kuris mums absoliučiai nėra reikalingas. Tokioje geopolitinėje situacijoje, kurioje esame, netgi pavojingas. Nežinau, ar toks buvo siekis, ar šalutinė pasekmė viso to, kas buvo daroma komisijoje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė G.Paluckas.
Jis teigė susipažinęs su komisijos išvadomis ir perskaitęs visus 60 puslapių. Išvados frakcija ketvirtadienį nepalaikys.
„Mes tos išvados tikrai nepalaikysime, nes kai kurie momentai, kurie konstatuojami, ir liudytojų apklausos, pateikti faktai, niekaip neveda prie tų išvadų, kurias daro komisija. Tiesiog, mano įsitikinimu, pats komisijos darbas turi būti vertinamas, kai kurie pasiūlymai dėl teisėkūros gali būti vertinami, tikrai mes kolegų darbo nenubraukiam“, – kalbėjo G.Paluckas.
Komisijos pirmininkas Vytautas Bakas LRT radijui teigė, kad, jei parlamentinę kontrolę institucijų vadovai suvokia kaip karą, „tai yra jų tragedija, tai yra didžiausia problema“.
„Noriu pasakyti vieną faktą, kuriuo nepavyks spekuliuoti – praėjo penkeri metai nuo pranešėjo kreipimosi. Iki šiol generalinė prokurorė, buvęs generalinis prokuroras per penkerius metus nepriėmė sprendimų dėl pranešėjo kreipimosi, netyrė VSD vadovo pažeidimų ir net nepateikė procesinio teisinio vertinimo“, – teigė jis.
Pasak V.Bako, tai griauna pranešėjo institutą ir Seimas privalo įsikišti, paraginti Generalinę prokuratūrą atlikti konstitucines pareigas.
Premjerė Ingrida Šimonytė Žinių radijui ketvirtadienį sakė nesiimanti vertinti, ar Seimas palaikys komisijos išvadas. Išvadas rengiasi palaikyti valdantieji, tačiau opozicija išlieka skeptiška.
Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuomet dar kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G.Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Anot komisijos, G.Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.
Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G.Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.
Taip pat pareiškiama, kad prezidento G.Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Komisija konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą tiesiogiai atsakingas D. Jauniškis. Pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.
G.Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus ir atmeta komisijos išvadas kaip netiesą. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.
