V.Čmilytė-Nielsen: yra „raudona linija“
Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį pateikus G.Palucko kandidatūrą į premjerus, šis nuo opozicinio Liberalų sąjūdžio pradėjo susitikimų su frakcijomis ciklą.
Liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen kėlė klausimą dėl „Nemuno aušros“ buvimo su valdančiaisiais, referuodama į G.Palucko žodžius, kad pagal Konstituciją negali būti ribojama teisė kviestis vieną ar kitą partiją į koaliciją.
Ji pabrėžė ne tik teisinį, bet ir moralinį sprendimo aspektą.
„Antisemitinė retorika, neapykantos kalba ir yra ta moralinė raudona linija, kurios neleisdavo peržengti daugelis mūsų kaimyninių šalių partijų. Jūsų atveju, tai įvyko ir tai kelia didžiulį nerimą“, – pareiškė V.Čmilytė–Nielsen.
Ji sako sulaukusi ir JAV įsikūrusio „Yad–Vashem“ Holokausto atminimo muziejaus „kritikos bei susirūpinimo“.
V.Čmilytė–Nielsen atkreipė dėmesį ne tik į R.Žemaitaičio bylą teisme dėl pareiškimų apie žydus ir Izraelį, Konstitucinio Teismo pripažinimą, jog politikas sulaužė priesaiką, bet ir naujus „kasdien atsirandančius“ ikiteisminius tyrimus.
„Kaip jūs tikitės jį suvaldyti?“, – klausė liberalų pirmininkė.
Tikiuosi turėti kitų užduočių, nei Remigijų valdyti.
„Tikiuosi turėti kitų užduočių, nei Remigijų valdyti. Bet kiekvienas politikas turi suprasti savo statusą. Suprantu, jei rinkiminės kampanijos metu buvo kažkas priimtina ar iš opozicijos buvo pasakyta aštresnių žodžių.
Bet statusas keičiasi ir jeigu esi valdantysis, mėginti kažką reaguoti, kalbėti apie kitus oponentus nebėra labai gerai – būsi populiarus, vertinamas, mylimas pagal darbus, padaryk juos gerai. (...) Galiu tik rekomenduoti, jei kažkam tokių patarimų ar rekomendacijos reikia – mažiau leisti laiko socialiniuose tinkluose vakarais, kai jau esi pavargęs emociškai“, – patarė G.Paluckas.
Dėl R.Žemaitaičio posto spręs S.Skvernelis
Teisindamas sprendimą kviestis „Nemuno aušrą“, jis kalbėjo, kad Vakarų pasaulio demokratijas veikia „tam tikra erozija“, kai išjudinamos nusistovėjusios politinės sistemos, tad sąlyginai ramaus politinio periodo „laikai baigėsi“.
Anot jo, bandymas į užribį nustumti kai kurias visuomenės palaikomas politines jėgas baigiasi tik didesniu visuomenės nusivylimu ir galiausiai – tokių jėgų stiprėjimu.
„Pagal vieno asmens paklydimus ir nuodėmes negali būti charakterizuojama visa partija, juo labiau – partijos ar frakcijos nariai. Jokio antisemitizmo nei Vyriausybėje, nei koalicijoje, nei koalicijos sutartyje nebuvo ir nebus“, – teisindamasis dėl R.Žemaitaičio kartojo G.Paluckas.
Vis dėlto jis pripažino, kad dėl kilusios tarptautinės kritikos bei protestų šalyje „namų darbus reikės daryti“.
Tęsiant kritiką dėl „Nemuno aušros“ Eugenijus Gentvilas pagyrė G.Palucką, jog šis neleido R.Žemaitaičiui tapti Vyriausybės nariu, tačiau svarstė, ar šis sutinka su Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio svarstymais, kad „išsprendęs teisines problemas“ R.Žemaitaitis galiausiai galėtų tapti Seimo vicepirmininku.
E.Gentvilas sakė būtent dėl socialdemokratų sprendimo eiti į valdžią su „Nemuno aušra“ nepalaikysiantis G.Palucko kandidatūros į premjerus.
G.Paluckas pakartojo jau anksčiau išsakytą mintį, kad Seimo vicepirmininkų klausimą palieka spręsti S.Skverneliui.
„Pirmiausia, tai yra Seimo pirmininko prerogatyva teikti jį ar ne. Esu girdėjęs jo komentarus, kad išsprendus teisines problemas, toks teikimas galėtų būti“, – aiškino G.Paluckas.
S.Kairys: reputacija veikia ir kultūros partnerius
Kultūros ministras Simonas Kairys taip pat aiškino, kad užsienio auditorijose Lietuvai kultūrinės erdvės dažnai atsiveria būtent dėl tokių litvakų, kaip dailininkas Markas Šagalas ir kiti, tad į R.Žemaitaičio pareiškimus jautriai reaguoja ir tarptautinė kultūros bendruomenė.
Jis laikėsi pozicijos, jog „Nemuno aušros“ problema nėra personalinė R.Žemaitaičio, bet visos partijos atsakomybė, juoba, girdint prezidento Gitano Nausėdos kritiką, kad jos partiniai ministrai negalės dirbti Vyriausybėje.
„Pasitikėjimo klausimas tikrai išlieka ir jis jums trukdo sklandžiai pradėti darbus (...). Kaip jūs galvojate visa tai įveikti praktiškai?“, – teiravosi parlamentaras.
G.Paluckas tikino, kad ir anksčiau veikė kelios pravardes įgijusios koalicijos kaip „Geriausia, kas nutiko Lietuvai“, „kriminalinė koalicija“, taip pat ir kelios konservatorių Vyriausybės, dėl nepopuliarių sprendimų sulaukusios minios protestų ir netgi riaušių.
Jis pabrėžė, kad problemas su užsienio partneriais galima išspręsti išlaikant „tvarius ir sistemiškus ryšius“.
„O turint omenyje, kad Remigijaus nėra Vyriausybėje, palengvina situaciją ir rodo, kad į reputacinius klausimus žiūrime labai rimtai“, – atsakė G.Paluckas.
Liberalų atstovai taip pat teiravosi, kaip šis laviruos tarp verslo ir vadovavimo Vyriausybei. G.Paluckas tikino, kad visus sprendimus priima įmonių vadovybė ir jis tikisi turėti „tyliojo akcininko vaidmenį nesikišant į procesus“.
Teiravosi apie politinius pralaimėjimus
E.Gentvilas pašiepė G.Palucko nuolat kartojamą formulę, jog „Nemuno aušra“ valdžioje dalyvaus pildant tautos valią, t.y. išreikštą rinkėjų pasitikėjimą.
Kalbėdamas apie „tautos valios pildymo klausimą“, jis teiravosi, kaip šiam elgtis balsuojant dėl G.Palucko kandidatūros, kai šis pastaruoju metu patyrė virtinę politinių pralaimėjimų: nepateko į sostinės tarybą 2019-aisiais, pralaimėjo rinkimus Utenos vienmandatėje apygardoje tiek 2020-aisiais, tiek šį rudenį, nors bent per pastarąjį dešimtmetį visi premjerai – Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė – laimėjo rinkimus vienmandatėse.
„Tai kaip man elgtis kaip Seimo nariui? Klausytis tautos valios, ar elgtis pagal sąžinę?“, – klausė E. Gentvilas.
„Patarčiau visada elgtis pagal sąžinę. Visada liksite taikoje su savimi, nei jei visas pasaulis mėgins tave kalti prie kryžiaus. Tai čia ar iš pats sau taikau šį principą. Bet žiūrint šiek tiek į politinę veiklą ir gyvenimą filosofiškai, niekada nežinai, kada tau pasisekė labiausiai –ar kada laimėjai, ar kai pralamėjai“, – atsakė G.Paluckas.
Pasak jo, jo politiniai pralaimėjimai jį, kaip asmenybę, sutvirtino ir leido grįžti į politiko kelią.
„Kalbant apie asmenines savybes, kurios reikalingos vienmandatininkui – taip, tai yra kitokio pobūdžio, matyt, darbas ir atstovavimas, ir šiandien tos vienmandatės sėkmės aš nesu patyręs. Bet lygiai taip pat aš galiu daugiau jėgų skirti ir koncentruoti bendriems reikalams, kurio tikrai reikia“, – teisinosi kandidatas į premjerus.
Žada proveržį dėl žmogaus teisių
V.Čmilytė-Nielsen taip pat teiravosi, ko iš būsimo premjero ir Vyriausybės galima tikėtis žmogaus teisių srityje, ji užsiminė ir apie vienos lyties partnerystės įteisinimo klausimą – Seimas buvusių valdančiųjų „laisviečių“ iniciatyva šią kadeciją įveikė du pirmuosius barjerus svarstant šį klausimą, tačiau liko paskutinysis – priėmimas.
G.Paluckas žadėjo proveržį šioje srityje, tačiau nekonkretizavo, ar turi omenyje būtent įstatymą dėl partnerystės.
„Manau, kad šis Seimas gali pozityviai nustebinti žmogaus teisių srityje. Turėjau skeptiškesnę nuomonę prieš rinkimus, bet dabar, matydamas seimo sudėtį, manau, kad gali gimti įvairių tarpfrakcijinių (valančiosios koalicijos susitarime šie klausimai nėra aptarti) iniciatyvų, kurios žmogaus teisių darbotvarkę stumteltų stipriai į priekį“, – tvirtino G.Paluckas.
Jis patvirtino balsavęs už partnerystės įstatymą ir pažadėjo: „tai darysiu ir ateityje“.
Antradienį G.Paluckas taip pat planuoja apsilankyti koalicijos partnerių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijoje, susitiks ir su mažumoje po pirminių derybų likusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovais – šie antradienį taip pat pasiskelbė dirbsiantys opozicijoje.
Dėl G.Palucko kandidatūros į premjerus Seimas galutinai turėtų apsispręsti ketvirtadienį.
Ar žais krepšinį?
Andrius Bagdonas be kitų klausimų apie galimą biudžeto peržiūrą daugiau lėšų skiriant keliams, galimą 9 proc. PVM lengvatą maitinimo sektoriui, teiravosi ir apie krepšinį.
„Praėjusioje Seimo kadencijoje Seimo krepšinio komanda iškovojo net tris kartus Baltijos Asamblėjos taurę. Esate vienas iš komandos lyderių. Jei būsite išrinktas premjeru, ar liksite žaisti toje komandoje, ar vis dėlto dėl užimtumo nebeplanuojate joje būti?“, – klausė liberalas.
„Krepšinį planuojame žaisti, nes mes turime nebaigtų darbų su latviais ir estais, jų parlamentais“, – panaudodamas „Laisvės partijos“ rinkiminį šūkį pareiškė kandidatas į premjerus, prajuokinęs salėje susirinkusius liberalus.
G.Paluckas žadėjo biudžeto peržiūrą ir pasistengti rasti papildomų lėšų kelių infrastruktūrai.
Dėl PVM lengvatos jis pabrėžė, jog nepaisant padidėjusio PVM surinkimo, didėja ir bankrutavusiu šio sektoriaus įmonių skaičius, tad jis pažadėjo „būtinai įvertinti“ šiuos svarstymus atsinaujinus duomenis su Valstybine mokesčių inspekcija.