G.Paluckui šiemet nepasisekė dviejuose rinkimuose: kovą vykusiuose tiesioginiuose merų ir savivaldybių tarybų bei šį sekmadienį pasibaigusiuose rinkimuose į Seimą vienmandatėje Žirmūnų apygardoje.
Pastaruosiuose LSDP pirmininkas pralaimėjo konservatorei Paulei Kuzmickienei. Vilniaus miesto mero rinkimuose jis liko septintas, o jo vesti socialdemokratai nepateko į sostinės tarybą.
Situacija netenkina
LSDP pirmininko pavaduotojas, buvęs G.Palucko konkurentas partijos lyderio rinkimuose 2017 metais Mindaugas Sinkevičius 15min sakė, kad pralaimėjimas rinkimuose neatneša gerų emocijų.
„Manau, kad ta rizika Gintauto, mūsų partijos vadovo, nepasiteisino. Buvo skirtingų nuomonių, ar reikėtų tą daryti. Vasaros metu buvo sprendžiama, kas turėtų būti socialdemokratų kandidatai visose trijose apygardose, kuriose vyko rinkimai.
Gintautas galvojo, kad ta rizika pasiteisins. Aš buvau vienas tų, kuris abejojo, ar verta tą daryti. Aišku, galime save gal guosti, kad mūsų kandidatas papuolė į antrą turą, laimėjusios kandidatės persvara nėra tokia didelė, bet indikacija nėra labai gera“, – pastebėjo vienas socialdemokratų lyderių.
Kalbėdamas apie tą indikaciją jis turėjo minty tai, kad socialdemokratai neranda kelio į rinkėjų širdis didžiuosiuose miestuose. Tačiau tai esą ne vien G.Palucko, o įsisenėjusi visos LSDP problema.
Sprendžiant dėl G.Palucko kandidatavimo į Seimą Žirmūnuose, M.Sinkevičius laikėsi nuomonės, kad LSDP lyderis yra atsakingas už visos partijos tinkamą pasiruošimą ir sėkmę 2020 metų Seimo rinkimuose. Jis siūlė sutelkti dėmesį būtent į tai – nesivelti į vieną kovą, o koncentruotis į rimtesnį mūšį.
„Juo labiau kad buvo didžiulė rizika, kad nepasiseks. Ir, panašu, kad nepasisekė taip, kaip mes planavome. Aišku, nėra ta situacija visiškai jau tokia prasta. Būtų ji visiškai apgailėtina, jei nebūtumėme patekę į antrą turą. Bet situacija tikrai netenkina, manau“, – pažymėjo LSDP vicepirmininkas.
Aišku, nėra ta situacija visiškai jau tokia prasta. Būtų ji visiškai apgailėtina, jei nebūtumėme patekę į antrą turą. Bet situacija tikrai netenkina, manau.
Kartu M.Sinkevičius pabrėžė, kad pakartotiniai Seimo rinkimai ir itin neaktyvus rinkėjų balsavimas juose, diskredituoja rinkimų dvasią ir yra valstybės pinigų mėtymas.
„Turbūt finale atsirado klausimas, kas labiau sutelks savo rinkėjus: ar dešinėje kandidatė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, ar socialdemokratų gretose susitelkimas bus didesnis. Manau, kad visi suprantame, jog mažiau nei 3 tūkstančiai balsų nulėmė kandidatės pergalę, kai apygardoje per 30 tūkstančių gyventojų. Nežinau, ar čia rimta“, – akcentavo jis.
M.Sinkevičius aiškino, kad G.Paluckas gavo LSDP narių mandatą vesti partiją į Seimo rinkimus.
„Manau, kad dabar tikrai ne laikas galvoti, ką likus metams iki pagrindinio politinio mūšio, t. y. Seimo rinkimų, reikėtų keisti ar daryti. Netikiu, kad ir bet koks kitas lyderis, kas jis galėtų bebūti, galėtų per likusį laiką radikaliai kažkaip kitaip pakreipti mūsų partijos pasirodymą 2020 metų rinkimuose.
Šiaip čia toks disonansas. Partijos reitingai ir vertinimas visuomenės akyse lyg ir gerėja. Mes esame arba trejetuke, arba net dvejetuke populiariausių partijų. Bet šiek tiek nerimą kelia tie asmeniniai pasirodymai. Kita vertus, dar yra metai laiko, gal pavyks pakreipti rinkėjų poziciją ir įrodyti, kad nesame prasčiausias, o esame geriausias pasirinkimas“, – komentavo M.Sinkevičius.
Šiaip čia toks disonansas. Partijos reitingai ir vertinimas visuomenės akyse lyg ir gerėja. Mes esame arba trejetuke, arba net dvejetuke populiariausių partijų. Bet šiek tiek nerimą kelia tie asmeniniai pasirodymai.
Ne pergalė, bet plaukų rautis nereikėtų
Socialdemokratas europarlamentaras Juozas Olekas partijos bičiulių pasirodymą šiuose Seimo rinkimuose keliose vienmandatėse apygardose vertino kaip gerą.
Jis aiškino, kad iš trijų vienmandačių laimėta vienoje.
„Jeigu taip laimėtumėme kitą rudenį trečdalį vietų, tai būtų labai gerai. Dėl paties Gintauto šiek tiek gaila, kad pritrūko tų nepilnų trijų šimtų balsų, kad būtumėme laimėję dar ir antrąją rinkimų apygardą. Čia šiek tiek gaila, kad nepavyko pasiekti to tikslo, kurį buvome užsibrėžę“, – sakė jis.
Dėl paties Gintauto šiek tiek gaila, kad pritrūko tų nepilnų trijų šimtų balsų, kad būtumėme laimėję dar ir antrąją rinkimų apygardą.
Kas tai lėmė? J.Olekas įžvelgė ne vieną priežastį.
Politikas svarstė, kad galbūt pritrūko lyderystės, darbo, nesugebėta pakviesti žmonių balsuoti, mat į rinkimus atėjo labai mažai žirmūniečių.
Esą prieš G.Palucką Žirmūnuose naudotos ir „juodosios technologijos“.
„Žirmūnai nėra lengva apygarda. Kaip žinote, ten konservatoriai gerai pasirodo. Vyteniui Andriukaičiui būdavo pavykdavo kartais laimėti ten ir užtvirtinti socialdemokratiją. Bet tai buvo ilgų metų darbas. Gintautas praeituose rinkimuose dalyvavo Fabijoniškėse.
Dabar čia persimetimas toks greitas. Matyt, nepakako to laiko ir mūsų bičiulių vilniečių įdirbio. Nors buvo dirbama nemažai, daugiau nei paprastai, bet to per du mėnesius nepakako padaryti. Vertinu kaip tokį nepasiekimą to rezultato, kuris buvo“, – kalbėjo socialdemokratų senbuvis.
Nors situacija dėl G.Palucko rezultato rinkimuose, J.Oleko vertinimu, ne pergalė, bet patenkinama, plaukų rautis nereikėtų.
Jis pabrėžė, kad gegužės mėnesį LSDP apsisprendė, kad G.Paluckas yra tinkamiausias vesti partiją į būsimuosius Seimo rinkimus. Europarlamentaro nuomone, didelių permainų čia nereikėtų.
„Kitas partijos suvažiavimas bus gegužės mėnesį kitais metais, kaip tik prieš rinkimų startą. Tada turbūt partija įvertins. Aš manyčiau, kad reikia suteikti galimybę užbaigti visą ciklą, nes Gintautas perėmė lyderystę po praeitų pralaimėtų Seimo rinkimų ir būtų gerai, kad jis atvestų į rezultatą kitų metų rudenį. Tada galėtumėme įsivertinti, ar tenkina partiją toks pasiekimas, ar reikia imtis kažkokių organizacinių priemonių. Mano siūlymas pabaigti tą seiminį ciklą, nuo ko jis pradėjo“, – sakė J.Olekas.
Aš manyčiau, kad reikia suteikti galimybę užbaigti visą ciklą, nes Gintautas perėmė lyderystę po praeitų pralaimėtų Seimo rinkimų ir būtų gerai, kad jis atvestų į rezultatą kitų metų rudenį.
Yra visokių nuomonių
Seimo LSDP frakcijos narys Bronius Bradauskas G.Palucko rezultatus rinkimuose įvertino sakydamas, kad jokios tragedijos nėra.
„Vilniuje mums nelabai pavykdavo laimėti. Tai į antrą turą išėjo ir viskas. Kiek aš atsimenu, tik V.Andriukaičiui pavyko laimėti šitoje apygardoje. Tai visai normaliai žiūriu“, – komentavo jis.
Dėl nesėkmės savivaldos rinkimuose Vilniuje, B.Bradausko nuomone, gal buvo padaryta kai kurių klaidelių, pavyzdžiui, galbūt teikiant sąrašą ar užmigus ant laurų.
Tačiau jis pridūrė, kad tuo metu LSDP dar nevisiškai buvo atsigavusi po visų vidinių peripetijų.
„Aš manau, kad dabar einame normaliai ir tikrai aš tragedijos nematau. Pažiūrėkite, Joniškyje, tai yra Žiemgalos apygardoje, mūsų Liudas Jonaitis laimėjo prieš, sakyčiau, tikrai labai stiprią Rūtą Janutienę. Tai – žinoma Lietuvoje moteris, o laimėjo mūsų atstovas. Tai, aš manau, kad tendencijos yra gana neblogos“, – įsitikinęs socialdemokratas.
Klausiamas, ar dvi asmenines nesėkmes rinkimuose patyręs LSDP lyderis yra pajėgus vesti partiją į kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus, B.Bradauskas kalbėjo apie tai, kad rinkimai dar po metų, daug kas gali pasikeisti.
Jis mano, kad G.Paluckas pajėgus vesti partiją į Seimo rinkimus ir tikisi, jog juose socialdemokratai gaus gerokai daugiau mandatų nei turi dabar.
„Mūsų partijos reitingai gana neblogi. Mes kaip laikėmės tos politinės linijos, taip ir laikomės, nesimėtome. Aš manau, kad jis tikrai pajėgus ir tikrai gali vesti. Mes neturime mėtytis ir tuojau ieškoti ko nors kito, jeigu kažkur žmogui viena nesėkmė yra“, – teigė Seimo LSDP frakcijos narys.
Mes neturime mėtytis ir tuojau ieškoti ko nors kito, jeigu kažkur žmogui viena nesėkmė yra.
B.Bradauskas pripažino, kad partijoje yra visokių nuomonių dėl to. Tačiau jis nieko baisaus nemato.
Nestiprina autoriteto, nekuria didesnio pasitikėjimo
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus T.Janeliūno teigimu, nauji Seimo rinkimai Žirmūnų vienmandatėje apygardoje buvo labai specifiniai.
Dėl mažo rinkėjų aktyvumo esą sunku sakyti, kad jie atspindi kažką daugiau nei būtent tą rinkimų specifiškumą.
„Tai, kad į rinkimus ateina vos 5 tūkstančiai žmonių apygardoje, tai tikrai nebūtinai reiškia, kad tokios nuotaikos egzistuoja visoje Lietuvoje. Tai, aišku, visą laiką reikia turėti tą galvoje, nes išvesti tendencijas iš šių trijose apygardose įvykusių rinkimų nebūtų teisinga“, – pabrėžė politologas.
Kita vertus, tai, kad G.Paluckas nelaimėjo rinkimų, nepateko į Seimą ir toliau turi menką politinę poziciją kaip vienos didžiausių partijų lyderis, pasak T.Janeliūno, jam yra didelis trūkumas.
„Pralaimėjimas, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis, vis tiek yra pralaimėjimas. Šiuo atveju tai irgi prisideda prie jo, kaip, sakykime, negalinčio laimėti lyderio, įvaizdžio“, – įvertino VU TSPMI profesorius.
Pralaimėjimas, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis, vis tiek yra pralaimėjimas. Šiuo atveju tai irgi prisideda prie jo, kaip, sakykime, negalinčio laimėti lyderio, įvaizdžio.
Tai nesustiprina G.Palucko autoriteto partijoje ir visuomenės akyse nesukuria didesnio pasitikėjimo.
Buvę LSDP lyderiai, tarkime, Algirdas Brazauskas ar Algirdas Butkevičius, savu laiku buvo gerai visuomenės akyse vertinami politikai. T.Janeliūno nuomone, dabartinis socdemų vadovas yra gerokai kitokia asmenybė nei buvę tradiciniai socialdemokratų vadovai.
Žmonės, kurie tradiciškai remdavo LSDP, kaip svarstė politologas, matyt, dar nepripažįsta G.Palucko kaip tikrojo lyderio ar tradicinio socialdemokratų vado, kurio savybės vienaip ar kitaip būdavo tipiškai suprantamos, kaip tinkamos vadovauti šiai partijai.
„Mano galva, G.Paluckas iš tikrųjų bando modernizuoti partiją siekdamas modernios naujosios kairės partijos. Kas Lietuvoje yra kol kas sunkiai suprantama, kokia tai galėtų būti partija. Tie tradiciniai rėmėjai, kurie dar turbūt nuo nepriklausomybės laikų pradžios būdavo už socialdemokratus, tikrai nėra tikri, kas yra ta naujoji kairė, ar tai atitinka jų lūkesčius, ar tai tikrai ta partija, kuri jiems tinkamai atstovautų.
Nors inertiškai tikrai turbūt yra nemaža dalis žmonių, kurie už socialdemokratus balsuotų, lyderis kol kas, man regis, nėra labai aiškiai įtvirtinęs savo įvaizdžio, kurį norėtų, be abejo, perduoti ir visai partijai“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.
Gali būti tarp laiminčiųjų ir be stipraus lyderio
T.Janeliūnas svarstė, kad LSDP tikriausiai visada bus abejojančių G.Palucko lyderyste ir tai turbūt natūralu. Tačiau politologas abejoja, ar kol kas partijoje atsirastų galintis jam mesti iššūkį.
Esą kitų ryškių lyderių nelabai matyti: kai kas atsiskyrė nuo partijos arba išvažiavo dirbti į Briuselį, o likusieji žinomesni politikai nerodo aiškesnio noro perimti vadovo postą.
„Greičiausiai, matyt, vis dėlto su tuo pačiu lyderiu bus bandoma ruoštis Seimo rinkimams ir kažkokių perversmų iki rinkimų likus metams, kažin ar bus. Bent jau sprendžiant iš to, kad G.Paluckas pats džiaugiasi partijos vienybe, kuri čia prieš šiuos rinkimus, jo žodžiais tariant, įvyko. Jeigu iš tikrųjų taip yra, tai partijos susitelkimas apie lyderį būtų reikalingas dalykas“, – mano T.Janeliūnas.
Kartu VU TSPMI profesorius minėjo, kad LSDP yra stipri partija ne tik dėl lyderio, bet dėl gilių tradicijų, žmonių, kurie regionuose dešimtmečius atstovauja šiai politinei jėgai.
Jis atkreipė dėmesį į rinkimus Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, kur socialdemokratas laimėjo prieš labai žinomą priešininkę, sutelkė vidinius resursus, kylančius iš palaikymo vietos socialdemokratams.
„Aš manau, kad čia irgi yra svarbu ne tik dominuoti nacionalinėje žiniasklaidoje ar didžiuosiuose miestuose. Bet socialdemokratų stiprybė tikriausiai bus būtent susigrąžinti tuos tradicinius rinkėjus regionuose. Ir čia gali būti toks netgi unikalus atvejis, kad partija gali būti tarp laiminčiųjų net ir neturėdama stipraus lyderio“, – neatmetė T.Janeliūnas.
Ir čia gali būti toks netgi unikalus atvejis, kad partija gali būti tarp laiminčiųjų net ir neturėdama stipraus lyderio.
