Tikslus vizito laikas, detalės ir darbotvarkė neskelbiamos dėl saugumo, tačiau G.Paluckas jau anksčiau yra įvardijęs, jog vizitas vyks penktadienį.
Jo atstovas spaudai Justinas Argustas patvirtino, jog, be audiencijos pas Volodymyrą Zelenskį, numatyti ir dvišaliai premjerų G.Palucko bei Denyso Šmyhalio, ministrų susitikimai, Lietuvos delegaciją priims ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.
Anot J.Argusto, šis vizitas suplanuotas bendru Ministrų kabineto sutarimu, o juo siekiama išreikšti „nepajudinamą paramą Ukrainai ir jos žmonėms, kovojantiems prieš agresorę Rusiją“.
Atvykti į Ukrainą G.Palucką pakvietė Ukrainos premjeras.
Vizitas truks tris dienas.
Susitikimuose su Ukrainos vadovais ir ministrais planuojama aptarti bendradarbiavimą ir paramos formas, kurios, kaip teigiama, galėtų priartinti Ukrainos pergalę prieš Rusiją.
Vis dėlto15min žiniomis, naujų dvišalių sutarčių arba įsipareigojimų dėl konkrečios ginkluotės ar kitos pagalbos nėra numatyta – tai daugiau mandagumo ir politinės paramos gestas.
„Vyriausybės žinia aiški šiuo vizitu ir tolesniais artimiausiais veiksmais: Ukrainos žmonės gali ir toliau visiškai pasikliauti Lietuva ir mūsų tvirta parama kovoje už jų ir mūsų laisvę“, – sakė J.Argustas.
Lietuvos delegaciją sudarys keliasdešimt asmenų, vis dėlto tiksli jos sudėtis neskelbiama, nes G.Palucko potvarkis dėl jos sudarymo nėra viešas.
J.Argustas patvirtino, kad vyks „dauguma Vyriausybės narių ir jų komandų narių“.
15min žiniomis, dar planuojant vizitą buvo kilę ir teisinių klausimų, kadangi įprastai į užsienį išvykusį premjerą pavaduoja finansų ministras arba kuris nors iš likusių Vyriausybės narių. Šiuo atveju, pavadavimas sunkiai galimas, tad nuspręsta tai apibrėžti kaip Vyriausybės „darbą iš užsienio“.
Viso Ministrų kabineto vizitai į užsienį nėra įprasti.
G.Paluckas dar anksčiau užsiminė, jog Lietuvos Vyriausybė, be noro išreikšti solidarumą, su Ukraina turi ir „labai rimtų klausimų, kuriems reikalingi rimti sprendimai“.
Jis yra sakęs, jog naujoji Vyriausybė vykdys konstruktyvią ir nuspėjamą užsienio politiką, užtikrins gyventojų apsaugą nuo išorės grėsmių, visokeriopai rems Ukrainą.
Naujasis ministrų kabinetas žada glaudžiai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad būtų užtikrintas teisingumas karo Ukrainoje nusikaltimų aukoms, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, politinė ir karinė šios šalies vadovybė būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniame teisme.
„Remsime Ukrainą – iki pergalės ir po jos. Teiksime Ukrainai visokeriopą paramą, siekiant greitesnės Europos Sąjungos narystės bei narystės NATO, – rašoma Vyriausybės programos projekte. – Toliau prastėjant geopolitinei situacijai, dar labiau išplėsime karinę paramą Ukrainai, siekdami, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto.“
Lietuva nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį Ukrainai suteikė karinės paramos už daugiau nei 705 mln. eurų.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, bendra Lietuvos parama Ukrainai perkopė milijardą eurų.
Beveik trejus metus trunkantis karas pastaraisiais mėnesiais stipriai eskalavosi. Kyjivas ėmė naudoti Jungtinių Valstijų (JAV) ir britų gamybos tolimojo nuotolio raketas atakoms Rusijos teritorijoje, o Maskva atsakydama į tai panaudojo eksperimentinę hipergarsinę raketą.
Ukraina stengiasi užimti kuo tvirtesnę padėtį prieš JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus kitų metų sausį.
Respublikonas yra pažadėjęs, kad sugrįžęs į JAV prezidento postą greitai užbaigs šį konfliktą, todėl Kyjivas nerimauja, kad Ukraina bus priversta daryti didžiules teritorines nuolaidas Maskvai.
