G.Pangonis atmeta buvusių „Grigeo Klaipėdos“ vadovų kaltinimus dėl Kuršių marių taršos

Kaip rodo 15min turima medžiaga, buvęs „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis teisėsaugai pareiškė, kad G.Pangonis buvo tiesiogiai davęs nurodymą išleisti biologiškai nevalytas nuotekas.

Prieš G.Pangonį taip pat liudijo buvęs gamybos vadovas Jonas Garalis.

Daugiau apie tai skaitykite: „Leiskit per šoną“: G.Pangonis kaltinamas, kad tiesiogiai davė nurodymą leisti nevalytas nuotekas į Kuršių marias

G.Pangonis pareiškė, kad prisiima moralinę atsakomybę. Tačiau „Grigeo“ prezidentas kartu pabrėžė, kad jį apkaltinę buvę vadovai vengia savo atsakomybės, o jų kaltinimus jis kategoriškai atmeta.

„Savo moralinę atsakomybę – kaip pagrindinis įmonių grupės akcininkas – pilnai prisiimu, tačiau kategoriškai atmetu kaltinimus, kuriuos skleidžia savo atsakomybės vengiantys tuometiniai įmonės vadovai“, – 15min atsiųstame komentare teigė G.Pangonis.

Jis sakė tikįs, kad „visas abejones išsklaidys ir konkrečių asmenų atsakomybes vis tik objektyviai įvertins prasidedantis teismo procesas“.

„Proceso metu bus nustatytas žalos gamtai faktas ir dydis, o įmonė pagaliau galės teisingai ir pagal tarptautinius standartus atkurti visą gamtai padarytą poveikį“, – teigė G.Pangonis.

Jis teigė, kad po incidento įmonėje atlikti vidiniai ir tarptautinių ekspertų tyrimai, investuojama į aplinkosauginius projektus, bendradarbiaujama su institucijomis ir daroma viskas, kad tokios situacijos nebepasikartotų.

„Viliuosi, kad tai nepasikartos ne tik pas mus, bet ir visoje šalies ūkinėje veikloje. Tam būtinos sisteminės išvados, kurių siekti turime visi kartu – aplinkosaugininkai, politikai ir verslas“, – nurodė G.Pangonis.

Kaltinimai G.Pangoniui

G.Pangoniui nepalankius parodymus davė buvęs „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius V.Beržonskis ir buvęs gamybos vadovas J.Garalis buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už pagalbą atskleidžiant nusikaltimus.

„G.Pangonis buvo tiesiogiai davęs nurodymą išleisti nevalytas nuotekas“, – tokie V.Beržonskio parodymai užfiksuoti ikiteisminiame tyrime.

V.Beržonskio teigimu, G.Pangonis ne kartą atmetė jo siūlymą investuoti į nuotekų valymą, motyvuodamas pernelyg didelėmis išlaidomis.

Kaip teigė V.Beržonskis, vienas iš tokių pokalbių vyko 2018 metais per komandiruotę Italijoje, kur jiedu su G.Pangoniu ir dar keliais bendradarbiais domėjosi popieriaus gaminimo ir valymo įrenginiais.

„Po parodos buvo diskutuojama dėl įmonės negalėjimo išvalyti visas nuotekas ir tuomet oro uoste G.Pangonis aiškiai išsakė pakartodamas: leiskit per šoną“, – tokius parodymus davė V.Beržonskis.

Panašius parodymus apie pokalbį Italijoje pateikė ir buvęs „Grigeo Klaipėdos“ gamybos vadovas J.Garalis, šias pareigas ėjęs 2014–2019 metais.

Jis teisėsaugai teigė, kad ne kartą yra asmeniškai yra kalbėjęs su G.Pangoniu apie tai, kad valymo įrenginiai nepajėgūs išvalyti nuotekų.

Šiaulių apygardos teismą Kuršių marių taršos byla pasiekė praėjusį mėnesį. Joje kaltinimai, be G.Pangonio, pateikti dar trylikai esamų ir buvusių įmonės darbuotojų bei pačiai įmonei „Grigeo Klaipėda“.

Prokurorės pozicija: G.Pangonis – faktinis vadovas

Kaltinimą surašiusi prokurorė padarė išvadą, kad G.Pangonis buvo faktinis „Grigeo Klaipėdos“ vadovas. Kaltinamajame akte remiamasi ne tik liudytojų parodymais, bet ir įmonės dokumentais bei slapta įrašytais pokalbiais.

Teisėsauga fiksavo duomenis, kad pagal vidaus tvarką G.Pangonis tvirtindavo išlaidas, kurios viršijo 950 tūkst. eurų. Byloje yra duomenų apie 2018 metų pabaigoje vykusį susirašinėjimą, kur „Grigeo Klaipėdos“ vadovaujantys darbuotojai tarėsi dėl nuotekų valymo investicijų pristatymo „prezidentui“. Poroje laiškų rašoma, kad G.Pangonis apsilankys nuotekų valykloje.

2019 metų gruodį taip pat užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp G.Pangonio ir tuometinio „Grigeo Klaipėdos“ vadovo Roberto Krutikovo, kuriame buvo kalbama apie tai, jog nuotekų užterštumas stipriai viršija normatyvus.

„Tada G.Pangonis pataria, kad gal dieną reikia užlaikyti, dieną daugiau išsivalys“, – taip pokalbis aprašomas kaltinamajame akte.

Kratos nuotekų valymo įrenginiuose ir kitose įmonės patalpose atliktos 2020 metų sausio 7 dieną. Tądien prokuratūra apie tyrimą paskelbė ir viešai.

Bylos duomenimis, sužinojęs apie kratas, G.Pangonis telefonu dar paklausė savo pavaldinio, ar policijos apsilankymo metu „nuleidinėjo“. O po to davė nurodymą šia tema telefonais nekalbėti.

G.Pangoniui pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų aplinkai, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo. Griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis G.Pangonis savo pozicijos dėl kaltės neišsakė.