Grąžino, nes negali pagrįsti
Ji tikina, kad darbo savivaldybėje metu visas lėšas naudojo skaidriai, tačiau už šią sumą savo išlaidų čekiais pagrįsti nebegali.
„Viso pervedama suma yra 13 tūkst. 992 eurai. Ar aš šią sumą buvau pasisavinus neteisėtai? Ne. Tiesiog šiandien aš nebeturiu popierinių įrodymų, todėl pervedu šias lėšas Kauno miesto savivaldybei“, – pirmadienį įraše „Facebook“ teigė ministrė.
Ji, kaip ir švietimo bei kultūros ministrai Jurgita Šiugždinienė bei Simonas Kairys, pastaruoju metu sulaukė klausimų, ar skaidriai naudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.
J.Šiugždinienė 2019–2020 metais panaudojo 13,8 tūkst. eurų, S.Kairys per šešerius su pusę metų – 35,1 tūkst. eurų, G.Skaistė per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.
„Savaitgalį paskyriau banko išrašų analizei ir peržiūrėjau savo pastarosios 2015–2016 metų savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpio duomenis. Apskaičiavau, kad pagrindžiamų išlaidų, kurios atitiktų tarybos reglamente numatytas galimas išlaidų kategorijas (transportas, paštas, ryšiai, kanceliarinės prekės), suma sudaro 77,38 proc. man tuo laikotarpiu pervestų lėšų, skirtų tarybos nario veiklai vykdyti“, – nurodė G.Skaistė.
Anot jos, didžioji dalis išlaidų yra degalų ir pašto paslaugų pirkimas.
„Likusiai daliai, kuri mokėta grynais, įrodymų neturiu, kadangi 7-8 metų senumo atsiskaitymo čekių neišsaugojau. Suprasdama, kad be įrodymų negaliu pagrįsti dalies savo tuometinių išlaidų, apsisprendžiau tą sumą pervesti Kauno miesto savivaldybei“, – sakė ministrė.
„Apgalvojau ir savo dar ankstesnių dviejų kadencijų darbą taryboj. Kauno miesto savivaldybės tarybos nario pareigas ėjau nuo 2007 iki 2016-ųjų – 9,5 metų. Išsamios informacijos neturiu dėl pasikeitusių banko sąskaitų, kortelių. Visgi, tikėtina, kad ankstesnių kadencijų metu bankų išrašuose matomos konkrečių kategorijų išlaidos sudarytų panašią dalį nuo savivaldybės pervestos sumos veiklai vykdyti. Todėl savivaldybei pervedu 30 proc. gautų išmokų savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti už 2007–2016 metus“, – pridūrė ji.
Jaučia atsakomybę
G.Skaistė teigė jaučianti atsakomybę už tai, kad anuomet kritiškai neįvertino egzistuojančios atsiskaitymo už išlaidas tvarkos.
„Atsiprašau visų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija. Tikiuosi Seimas artimiausiu metu susitelkęs įneš į šią sistemą pilną skaidrumą ir aiškumą“, – įraše teigė politikė.
Išlaidos transportui – net ir be vairuotojo pažymėjimo
G.Skaistė apie tai, kad grąžino dalį jai išmokėtų lėšų, paskelbė po to, kai TV3.lt pranešė, jog ji kompensacijas už transporto išlaidas ėmė ir tuomet, kai neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kurį buvo praradusi dėl to, kad vairavo neblaivi.
2013 m. politikė įkliuvo policijos pareigūnams būdama neblaivi už vairo. Jai buvo nustatytas lengvas 0,8 promilės girtumas. Teisė vairuoti jai buvo atimta metams.
Kaip rodo naujienų portalo tv3.lt turimos ataskaitos, 2013 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais G.Skaistė transporto išlaidoms iš viso išleido 7236,44 lito (2095,81 euro) arba vidutiniškai 1206 litus (349 eurus) per mėnesį. Nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. gruodžio G.Skaistė kiekvieną mėnesį vidutiniškai transporto išlaidoms išleisdavo virš 1 tūkst. litų (daugiau nei 289 eurus).
Siekia pirmalaikių rinkimų
Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad tai ne kelių ministrų klausimas, nes keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų, taip pat ir dirbantys Seime.
Dėl to TS-LKD prezidiumas, siekdamas spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę, praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimą. To nepadarius, iš pareigų žada trauktis premjerė Ingrida Šimonytė, o tai reiškia visos Vyriausybės griūtį.
I.Šimonytė jau patenkino J.Šiugždinienės atsistatydinimo pareiškimą.
